Kitais metais valstybės biudžeto pajamos sudarys 21 mlrd. eurų – 278,5 mln. eurų suma biudžetas pasipildys dėl šiemet priimtų mokestinių pasiūlymų paketo, o išlaidos 2026 metais sieks 27,5 mlrd. eurų.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad šiemet turime pakankamai spartų visų keturių biudžetų (valstybės, „Sodros“, PSDF ir savivaldybių) pajamų augimą.
Valstybės biudžeto pajamos augs 16,8 proc., arba 3 mlrd. eurų, lyginant su 2025 m. patvirtintu biudžetu.
„Pajamos auga dviženkliais skaičiais – ekonomika auga, vystosi, turime komfortą sudarinėti biudžetus, kai nereikia nuo nieko nurėžinėti“, – Seime teigė finansų ministras.
Vis dėlto K.Vaitiekūnas atkreipė dėmesį, kad didžiausio iš keturių biudžetų – valstybės biudžeto – deficitas siekia net 6,5 mlrd. eurų.
„Didelė dalis (apie 2,5 mlrd. eurų) deficito susidaro iš finansavimo gynybai. Nereikia turėti iliuzijų, kad galime pasiekti tokias finansavimo apimtis ir neturėti poveikio viešiesiems finansams“, – pabrėžė ministras.
Jis taip pat pridūrė, kad erdvės formuoti biudžetą nėra daug, nes 95 proc. išlaidų jau užprogramuotos ir tik 5 proc. gali skirstyti ministerija.
Finansų ministerija 2026 metų valstybės biudžete išskyrė tris pagrindinius prioritetus – žmonių pajamoms ir socialiniam saugumui numatyta didinti finansavimą 948,6 mln. eurų, infrastruktūrai skirti 815,5 mln. eurų, o gynybai – 4,8 mlrd. eurų.
Teiravosi dėl mokesčio bankams
Pristačius kitų metų biudžeto projektą Seime, politikams netrūko klausimų, tačiau tam buvo skirta tik 15 minučių. Tuo pasipiktino konservatorius Mindaugas Lingė, liberalas Simonas Kairys, demokratas Tomas Tomilinas, prašęs Seimo pirmininko Juozo Oleko neriboti Seimo nariams galimybės paklausinėti ministro apie svarbiausią metų dokumentą.
„Nepamenu situacijos, kad biudžeto klausimais, kurie turi daugybę lydinčių įstatymų, mes bandome apsisukti per 15 minučių ir sakote, kad finansų ministras atsakė į visus klausimus. Neatsakėte – daugybę klausimų turi kultūros žmonės, pedagogai, VRM. Siūlau išanalizuoti projektą kokybiškai, o ne priimti po stalo šiek tiek pasitarus“, – piktinosi Simonas Kairys.
J.Olekas Seimo narius ramino teigdamas, kad finansų ministro bus galima klausti pristatant lydinčius įstatymus – Pelno, Valstybės gynimo fondo, Akcizų. Pradėjus finansų ministrui pristatinėti kitus klausimus, Seimo nariai grįžo prie klausimų apie biudžetą.
O į pirmąsias 15 minučių klausimų sesiją įsiterpti spėjęs „Nemuno aušros“ frakcijai priklausantis Artūras Skardžius klausė, kodėl 2026 metų biudžete nematyti mokesčio bankams.
„Kodėl prie gynybos neprašote prisidėti komercinių bankų, kurie pas mus gyvena sočiai?“, – teiravosi Seimo narys.
Vėliau toks pat klausimas kilo ir „valstietei“ Ligitai Girskienei.
Finansų ministras K.Vaitiekūnas į tai atsakė, kad laikinasis Solidarumo įnašas bankams „nunyksta dėl palūkanų pokyčių“.
„Bankų apmokstinimas gula ant bankų naudotojų pečių – bankams bepigu mokestinius kaštus perkelti vartotojui. Prioritetas – didesnė konkurencija bankų sektoriuje ir kapitalo plėtra, kas prisidės, kad bankai efektyviau skatintų ekonomiką“, – teigė ministras.
Susikibo dėl lėšų gynybai
Daugybė klausimų Seimo nariams kilo dėl krašto apsaugos finansavimo.
2026 metų valstybės biudžete gynybai numatyta 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 4,79 mlrd. eurų. Iš 4,79 mlrd. eurų gynybos biudžeto 700 mln. eurų sudaro Valstybės gynybos fondo lėšos.
Konservatoriai Arvydas Anušauskas ir Gintarė Skaistė stebėjosi, kodėl Valstybės gynybos fondą, kuris sudarys apie 700 mln. eurų, bus galima panaudoti ir dvigubos paskirties infrastruktūrai.
„Kai buvo parengta mokesčių reforma ir pristatyta, kad pinigai į Gynybos fondą bus skirti, mes ją parėmėme, tikėdamiesi, kad visos lėšos bus skirtos krašto apsaugai. Gynybos fondo lėšos galėjo būti skirtos tik krašto apsaugai, o iš laikino Solidarumo įnašo lėšų – karinio mobilumo projektams. Kai pakeisti mokesčiai, kai pozicija ir opozicija nubalsavo, atnešate pakeitimą, kad Valstybės gynybos fondo lėšos ne tik krašto apsaugai, bet ir karinio mobilumo projektams bus skirtos“, – piktinosi buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Ji pabrėžė, kad 5-6 proc. gynybai buvo suplanuota ne dėl to, kad taip norėta ar kad pažadėta NATO, o dėl to, kad tai buvo Valstybės gynybos tarybos sprendimas, įvertinus poreikį išvystyti nacionalinę diviziją ir priimti vokiečių brigadą.
„Šalia jų negalima pridėti kitų dalykų, tai pažado laužymas, nes nenorėjome, kad iš šių lėšų būtų finansuojami keliai prie poligonų ar slėptuvės“, – pabrėžė ji.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičus taip pat stebėjosi, kodėl nėra aiškios sąmatos, kam keliaus Valstybės gynybos fondo lėšos.
Jam antrino konservatorius Jurgis Razma: „Taip ir neišgirdome, kas trukdo pateikti Gynybos fondo sąmatą, kas buvo daroma prie ankstesnių Vyriausybių“.
Į Seimo narių nuogąstavimus K.Vaitiekūnas atsakė, kad niekas geriau nei Krašto apsaugos ministerija (KAM) nenuspręs, kaip panaudoti pinigus, o lankstumas yra gerai.
„Tai, kad KAM neapribojame pinigų panaudojimo, pavyzdžiui, kad būtų galimybė nutiesti kelią į karinį poligoną, tai mūsų visų saugumą tiesiogiai įtakojantis veiksnys“, – savo poziciją Seime gynė ministras.
„Kokios priežastys nulėmė, kad planuojate taip optimistiškai?“
A.Butkevičius pristatant biudžetą Seime atkreipė dėmesį į dar vieną aspektą – 2026 metais, palyginus su 2025 metais, planuojamas rekordinis pajamų augimas – daugiau nei 1,8 mlrd. eurų, kai pernai prognozuotas milijardo eurų pajamų augimas.
„Kokios priežastys nulėmė, kad planuojate taip optimistiškai, kai įmonių finansinė padėtis, konkurencingumo indeksai blogėja, prekių eksportas per 9 mėn. sumažėjo?“, – stebėjosi A.Butkevičius.
Tuo metu K.Vaitiekūnas teigė, kad pajamų augimui įtakos turės auganti ekonomika ir mokestiniai pakeitimai.
„Konkurencingumo mažėjimas gali būti siejamas su konkurencingumo aplinka, o prekių eksporto mažėjimas – su Vokietijos pramonės sulėtėjimu, naujomis problemomis, kurios taps struktūrinėmis, nes automobilių sektoriui tam tikrus komponentus teikia ir mūsų gamintojai“, – teigė ministras, paminėjęs ir dar dvi rizikas – JAV muitus ir iš Kinijos plūstančius „gana aukštos kokybės pigesnius gaminius“.
Nuomonės dėl akcizų išsiskyrė
Vyriausybė kitų metų biudžeto projekte numačiusi stabdyti akcizų CO2 dedamosios augimą dyzelinui. Dėl to dyzelinas brangs ne 10 centų, kaip planuota, o 4 centais.
Pasak finansų ministro, nuspręsta to imtis, nes vasarą atlikus analizę pastebėta, kad dyzelino pardavimai nukritę gerokai daugiau nei planuota konservatorių Vyriausybės – vietoj 6 proc. kritimo fiksuota 10 proc.
Tuo metu liberalas Simonas Gentvilas tokį sprendimą kritikavo – jis teigė, kad socialdemokratai Europos mastu – pagrindiniai žalio kurso palaikytojai.
„Kodėl pasiduodate klimato skeptikų, savo koalicijos partnerių šantažui? Antra, akcizų mažinti nereikia – prieš 2 savaites Lietuvos vežėjų sąjunga pasiūlė, kaip kompensuoti tranzitą vykdantiems vežėjams akcizo skirtumą su kitomis šalimis. Kai Lietuvoje moki už dyzeliną ir įrodai, kad važiuoji į kitą šalį, galėtum susigrąžinti skirtumą, kuris yra tarp šalių. Jūs to net nesvarstėte, o iš karto pasidavėte. Tai blogai. Turime kovoti dėl įsipareigojimų, o jūs sprendimų nesiūlote“, – teigė S.Gentvilas, pridūręs, kad Lietuva turi tarptautinius įsipareigojimus mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
Augs MMA, biudžetininkų algos
Kitų metų biudžete žmonių pajamoms ir socialiniam saugumui ketinama papildomai skirti 948,6 mln. eurų.
Dirbančiųjų pajamoms numatyta 438 mln. eurų. Kitąmet nuo 1038 eurų iki 1153 eurų didės minimali mėnesio alga (MMA). Finansų ministerija skaičiuoja, kad gaunantys minimalią algą į rankas 2026 metais uždirbs 69,58 eurais daugiau.
Papildomai kitų metų biudžete skirta lėšų medikų, pedagogų, statutinių pareigūnų, kultūros įstaigų ir meno darbuotojų, rezidentų, kito viešojo sektoriaus darbuotojų algoms. Jiems algos augs 3–5 proc., išskyrus rezidentus, kuriems uždarbis didės sparčiau – 12,6 proc.
Finansų ministerijos prognozės rodo, kad, skyrus papildomai lėšų, gydytojams atlyginimas į rankas padidės 103 eurais, slaugytojams – 127 eurais, rezidentams – 313 eurų, mokytojams – 93 eurais, mokslo ir studijų institucijų akademiniams ir neakademiniams darbuotojams – 105 eurais, treneriams – 76 eurais, kultūros ir meno darbuotojams – 62 proc., statutiniams pareigūnams – 110 eurų.
Didės pensijos ir parama
2026 metų biudžete didės parama pažeidžiamiausiems šalies gyventojams. Nuspręsta sparčiau indeksuoti socialinės paramos išmokas – ne 0,9 proc., o 5,4 proc.
Dėl tokio sprendimo vienkartinė išmoka vaikui nuo 2026 metų birželio 1 dienos, palyginti su 2025 metais, augs 35 proc., arba 266 eurais. Vaiko išlaikymo išmoka didės 47 proc., arba 59 eurais.
Be to, nuspręsta išplėsti gavėjų ratą – išmoka vaiko priežiūrai bus mokama visiems vaikus auginantiems asmenims (ne tik besimokantiems ar studijuojantiems), neturintiems teisės gauti vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“.
Pensijos kitąmet didėja panašiu tempu, kaip ir pernai – 12 proc., arba 80 eurų. 2025 metais vidutinė senatvės pensija siekė 670 eurų, nuo 2026 metų ji didėja iki 750 eurų.
Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu taip pat didėja 12 proc., arba 90 eurų – nuo 720 eurų 2025 metais iki 810 eurų 2026 metais.
Keliams – 815,5 mln. eurų
Infrastruktūrai kitų metų biudžete numatyta 815,5 mln. eurų.
Kelių priežiūros ir plėtros programa sudarys 436,6 mln. eurų (iš jų 206,4 mln. eurų keliaus savivaldybių keliams), naujai įsteigtas Valstybinis kelių fondas – 178,8 mln. eurų, o ES finansinė parama – 200 mln. eurų. Kariniam mobilumui bus perskirstoma 99,6 mln. eurų ES lėšų.
Deficitas – mažiau nei 3 proc.
Valdžios sektoriaus deficitas 2026 metais sieks 2,7 proc. BVP. Tiesa, į šį skaičių neįskaičiuoti avansai, sumokėti už karinės technikos įsigijimą – šios išlaidos bus įskaičiuotos, kai karinė įranga, ginklai ar atsargos pasieks šalį. Įskaičiavus minėtas išlaidas iš karto, valdžios sektoriaus deficitas 2026 metais siektų 4,7 proc. BVP.
Tuo metu valdžios sektoriaus skola 2026 metais padidės nuo 39,9 proc. BVP iki 45 proc. BVP, o 2028 metais, Finansų ministerijos prognozėmis, pasieks jau 50,1 proc. BVP.
Dabar kitų metų valstybės biudžeto projektą svartys Seimo komitetai, kurie teiks pasiūlymus pagrindiniam komitetui – Biudžeto ir finansų.
Lapkričio 25 dieną Seimas pirmą kartą svarstys kitų metų biudžeto projektą, per 15 dienų – antrąjį kartą. Biudžetą Seimo nariai turi priimti iki gruodžio 23 dienos.
