Dabar populiaru
Publikuota: 2017 vasario 22d. 16:09

Prie skilusios geldos: frankais pasiskolinusieji užtarimo nesulaukė net Seime

„Nordea“ bankas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / „Nordea“ bankas

Dėl būsto paskolų Šveicarijos frankais nusvilę gyventojai trečiadienį užtarimo bandė ieškoti Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Ne kartą kitų institucijų atstumti skolininkai kol kas liko nieko nepešę – pasiūlyta kompromisų ieškoti banke. Skolininkai planuoja kreiptis į teismą.

Banke „Nordea“ tebėra likusios 36 būsto paskolos Šveicarijos frankais, kurių turėtojai skaudžiai nukentėjo – per dešimt metų valiutos kursas išaugo 50 proc., tiek pat padidėjo ir jų turima skola.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje pirmininkas Stasys Jakeliūnas siūlė gera valia „Nordea“ bankui ir skolininkams pasidalinti atsakomybę. Anot jo, bankas galėtų sutikti konvertuoti paskolas į eurus tuo kursu, koks buvo paskolos išdavimo dieną. Jis motyvavo, kad bankai turi svertus, kuriais apsidraudžia nuo valiutos kurso svyravimo, todėl didelių nuostolių nepatirtų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Stasys Jakeliūnas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Stasys Jakeliūnas

„Bankas yra profesionali ir sisteminio rinkos dalyvio statusą turinti organizacija, jis turėjo žymiai daugiau informacijos nei paprastas Lietuvos gyventojas. Ar gyventojas turi tiek pat kompetencijos ir galimybių apsidrausti finansų rinkose nuo valiutų kurso svyravimo, kaip jie gali valdyti tą riziką? Bankas su savo galimybėmis ir kompetencijomis turi daugiau galimybių valdyti tokias rizikas“, – teigė S.Jakeliūnas.

Tačiau dalis komiteto narių, tarp jų Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas, oponavo ir nepalaikė S.Jakeliūno siūlymo, komiteto sprendimui priimti nebuvo ir kvorumo.

Banko pozicija – griežta

Jų siūlymas – 100 proc. nuostolių prisiimti klientui. Galiu nueiti į bet kokį kitą banką ir gauti tokį patį pasiūlymą“, – teigia „Nordea“ klientas.

Siūlomos sąlygos netenkintų ir banko „Nordea“. Bankas klientams anksčiau siūlė paskolas į eurus paversti aktualiu kursu, šiuo pasiūlymu pasinaudojo dalis skolininkų frankais. Jų iš viso bankas Nordea 2008 m. buvo išdavęs 326.

„Nordea“ teisės departamento vadovo pavaduotojas Vilmantas Martišius tikino, kad šiuo klausimu baigta viena aukščiausiojo teismo byla, institucijos taip pat pateikusios savo išvadas. Šiuo metu esą jokio teisinio ginčo nėra.

„Jei pažeidimų nėra – ar kitos institucijos gali dar kartą pasisakyti kažkaip kitaip. Informacija apie mus pateikiama tendencingai, šnekėjomės su klientais ir bandėme susitarti. Gavome ir teismų poziciją, aukščiausiojo teismo sprendimą. Matome, kad keliami reikalavimai yra per aukšti“, – teigia V.Martišius.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas stebėjosi, kodėl konkrečių subjektų atvejai nagrinėjami Seime.

Mes kaip centrinis bankas iki pat 2011 m. rudens tinkamai neprižiūrėjome finansinių paslaugų, – pripažino
Vitas Vasiliauskas.

„Lietuvos bankas tikrai sveikintų šios problemos sprendimą susitariant klientams ir bankui, tai būtų žymiai geriau, nei tampantis po teismus. Tačiau dėl siūlomo konkretaus būdo, dovanokit, negaliu pasakyt savo nuomonės – tai yra banko ir klientų santykiai“, – teigia V.Vasiliauskas.

Kreipsis į teismą

Būsto paskolą frankais turintis „Nordea“ klientas Vaidas Kančauskas teigia, kad be teismo išspręsti šios situacijos nebesitikima – pasitarus su skolininkų grupe, planuojama kreiptis į teismą. Jam franko brangimas kainavo apie 40 tūkst. eurų.

„Komitetas neturi sprendžiamosios galios – mūsų tikslas buvo pristatyti platesnę perspektyvą. Nelabai suprantame kodėl kontroliuojančiosios institucijos nuolat kaitalioja savo poziciją. Manome, kad jos neveikia taip, kaip turėtų veikti“, – 15min sako V.Kančauskas.

Jis kaltina „Nordea“ apgaudinėjimu – esą jokio taikaus noro su klientais šnekėtis bankas neparodė ir jokių kompromisų nepasiūlė. Tuo tarpu klientų grupė netgi sutiko nereikalauti taikyti neigiamų palūkanų, tikėdamiesi geranoriško klausimo sprendimo.

„Jaučiamės apgauti. Mes esame geranoriški, tačiau jie toliau kalba apie pasiūlymą, kurį pernai pateikė „Nordea“ advokatai – konvertuoti skolą į eurus šios dienos kursu. Toks jų siūlymas – 100 proc. nuostolių prisiimti klientui. Galiu nueiti į bet kokį kitą banką ir gauti tokį patį pasiūlymą. Man tai parodymas į duris“, – sako V.Kančauskas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Nordea“ bankas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Nordea“ bankas

Jis abejoja banko teiginiais, kad teliko 36 frankais skolingi klientai – greičiausiai žmonės tiesiog nusileido bankui ir prisiėmė nuostolius sau.

„Man banko vadybininkas lyg tarp kitko buvo pakišęs konvertavimo sutartį – kur perdėlioti kitaip esminiai sutarties punktai apie neigiamų palūkanų nebuvimą, valiutų rizikas. Labai negraži praktika. Neabejoju, kad didžioji dalis žmonių tiesiog pasirašė“, – sako V.Kančauskas

V.Kančauskas paskolą frankais „įsitaisė“ po to, kai paskolą eurais į frankus konvertuoti jam pasiūlė „Nordea“ vadybininkė.

„Banke vadybininkė sakė, kad tai geras sprendimas, nes palūkanų norma mažesnė, stabili. Jei taip sako banko vadybininkas, tu paprastai nekvestionuoji. Informacijos apie prognozuojamą franko brangimą banko vadybininkė tikrai nesuteikė. Turbūt net ir vadybininkai nebuvo pakankamo finansinio išprusimo“, – sako V.Kančauskas.

Jis tikina, kad grupėje yra klientų sutarčių, kur apie valiutų riziką neužsimenama nei žodžiu.

Nagrinėjo 15 ginčų

Lietuvos bankas nagrinėjo 15 skolininkų frankais skundų – buvo vertinama, ar bankas „Nordea“ tinkamai informavo klientus apie jiems kylančias rizikas skolintis kita valiuta nei gaunamos pajamos. Įvertinta, kad informavimas buvo pakankamas ir teikta informacija buvo teisinga. Nustatyti trūkumai nežymūs – pateiktas valiutos kurso grafikas galėjo būti ilgesnio laikotarpio.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vitas Vasiliauskas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vitas Vasiliauskas

„Vertinome, ar bankas nesuklaidino klientų konkrečiais atvejais. Vertinome informaciją, kuri buvo pateikta sutarties specialiosiose dalyse, informaciją reklaminiame lankstinuke, darbo organizavime, ar buvo apmokyti darbuotojai atskleisti riziką.

Prašėme banko darbuotojų parodymų – ar jie konsultuodami perspėdavo dėl valiutų rizikos. 4-5 darbuotojų parodymus turime. Vertinome ir asmenines klientų savybes – išsilavinimą, iki tol buvusius santykius su banku, ar iš tikrųjų bankas galėjo suklaidinti“, – teigia V.Vasiliauskas.

Anot jo, visais 15 atvejų skolininkai turėjo aukštąjį išsilavinimą, buvo „gerbiami žmonės, kurie galėjo įvertinti valiutų riziką“.

Klientų atstovai regi trūkumus

Klientų atstovas advokatas Marius Navickas tikino, kad bankas „Nordea“ 2007 m. pats viešai prognozavo, jog Šveicarijos franko kursas kils – tai matyti iš apžvalgų.

„Reklamose apie tai nė žodžiu neužsimenama. Nei vienas bankas savo reklamose nesako, kad atlyginimai tik kils ir nėra buvę, kad jie mažėtų. O šiuo atveju prognozavo, kad frankas kils, o reklamose – kad produktas tinkamas tiems, kas nenori rizikuoti. Žmonės apie tai nepagalvojo, o bankas apie tai nė žodžiu neužsiminė“, – teigia M.Navickas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Šveicarijos frankai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Šveicarijos frankai

Pasak jo, atstovaujamų klientų išsilavinimas yra įvairus – yra apgautų bibliotekininkystės, kultūros srities žmonių. Jis primena, kad panašių situacijų gali būti ir tarp JAV doleriais paskolas paėmusių gyventojų.

Kitas klientams atstovaujantis advokatas Edmundas Budvytis antrino, kad banke klientams „Nordea“ vadybininkė puikiai pristatinėjo, kad „nėra nieko saugiau kaip frankai“. Anot jo, nuskriaustų klientų gynimas yra socialinė funkcija, todėl visos teisinės paslaugos jiems kainuos vienodą sumą – po 1000 Eur kiekvienam ginamajam.

S.Jakeliūnas piktinosi, kad banke „Nordea“ iki šiol tebėra informacija apie paskolas Šveicarijos frankais, tekste teigiama, kad ši valiuta yra geras pasirinkimas besiskolinantiems. „Nordea“ atstovai paaiškino, kad ši informacija yra pranešimų spaudai archyve, kuris netrinamas.

Anot S.Jakeliūno, mažai galimybių, kad skolininkai frankais sulauks užtarimo teismuose ar kitose institucijose.

„Nei viena institucija nepasisakė, kas būtų palanku ar priimtina banko klientams – vienur senaties terminai, kitur – gyventojas patys galėjo įvertinti ir prisiimti tą riziką. Tai buvo labiau banko poziciją palaikantys vertinimai“, – teigė S.Jakeliūnas.

Jį stebino, kodėl paskolos frankais buvo dalinamos tik kelis mėnesius. „Nordea“ paaiškino, kad paskolų išdavimas buvo nutrauktas nes nebuvo paklausos.

Apsaugų nebuvo

Lietuvos banko vadovas pripažįsta, kad finansinių paslaugų priežiūra ilgą laiką buvo ignoruojama ir bankų klientai 2007 neturėjo rimtos apsaugos.

„Taip, mes kaip centrinis bankas iki pat 2011 m. rudens tinkamai neprižiūrėjome finansinių paslaugų. Finansų rinkos paslaugų priežiūros mandatą seimas Lietuvos bankui atidavė 2012 m. Matėme kad rizikos didžiulės ir skubiai priėmėme atsakingo skolinimo nuostatus“, – pažymėjo V.Vasiliauskas.

Anot jo, prieškriziniu laikotarpiu būsto paskolos augo milžiniškais tempais, bankai buvo įsivėlę į savotiškas lenktynes. Apsaugų nebuvimas ir didelė konkurencija lėmė, kad bankai siūlė įvairiausių galimybių, tame tarpe ir paskolas kitomis valiutomis.

Šiuo metu imantys būsto paskolas nuo panašių situacijų apsaugoti – bankų veiksmus riboja atsakingo skolinimo nuostatai. O taip pat liepos 1 d. įsigalios naujas Būsto kredito įstatymas – skolintis bus galima tik ta valiuta, kuria gaunamos pajamos.

„Būsto paskolų sutartys yra ilgalaikės, retai sudaromos, žmonės neturi praktinio patyrimo, kokios turėtų būti sąlygos, paprastai neturi galimybės konsultuotis su nepriklausomomis institucijomis. Sumos žmogaus atžvilgiu yra labai didelės, įkeičiamas turtas ir tuo turtu rizikuojama“, – komitete aiškino S.Jakeliūnas.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką