Dabar populiaru
Publikuota 2022 10 07, 10:10 Atnaujinta 2022 10 07, 12:58

Vyriausybė pritarė 2023 m. biudžeto projektui: kokios pagalbos sulauks verslas ir gyventojai

Vyriausybė penktadienį posėdyje pritarė 2023 m. biudžeto projektui. Numatyta, kad valstybė kompensuos dalį išaugusių dujų ir elektros kainų tiek gyventojams, tiek verslui, taip pat didėja minimali alga, neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), vaiko pinigai. Biudžeto deficitas nuo bendrojo vidaus produkto sieks 4,9 proc. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad toks deficitas yra „tam tikra raudona linija, kurios peržengti nesinorėtų.” Dabar diskusijos dėl biudžeto kelsis į Seimą.

Vyriausybės posėdyje G.Skaistė pristatė mechanizmus dėl energetinių išteklių kainų kompensavimo verslui ir gyventojams, pajamų didinimo.

Energetikos ministras Dainius Kreivys džiaugėsi, kad Vyriausybė rado būdų kompensuoti elektros ir dujų kainas gyventojams.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Dainius Kreivys
Lukas Balandis / BNS nuotr./Dainius Kreivys

„Bet noriu pasakyti, kad turime ir kitų gerų naujienų – Europos Komisijoje į priekį stumiasi sprendimas dėl dujų kainų lubų, pirmiausia reikalingų elektros generacijai. Manau, kad tai žingsnis į priekį ir tas sprendimas lapkričio pabaigoje energetikos taryboje bus priimtas. Kitas dalykas – dabar turime tikrai geras elektros kainas rinkoje“, – sakė D.Kreivys.

Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad kompensacinės priemonės „negali važiuoti bet kiek laiko“, nes tai sparčiai didins valstybės skolą, o pasakyti, ar situacija dėl dujų ir elektros kainų biržoje stabilizavosi – sudėtinga.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė dar pridūrė, kad rasti sprendimai tiek verslui išgyventi šią žiemą, tiek išsaugoti darbo vietas, tiek išlikti konkurencingam ateityje bei persitvarkyti.

2023 m. valstybės biudžeto projektas / Ekrano nuotr.
2023 m. valstybės biudžeto projektas / Ekrano nuotr.

Neatmetama, kad biudžetą teks tikslinti

Premjerė, kiek anksčiau penktadienį pristatydama biudžeto projektą sakė, jog jis parengtas remiantis Finansų ministerijos rugsėjo viduryje paskelbtu makroekonominiu scenarijumi. Pasak jos, neatmestina galimybė, kad ekonomikos perspektyvos atrodys prasčiau – tokiu atveju biudžetas galėtų būti grąžintas patikslinimui.

Infliacija kitais metais turėtų ženkliai sulėtėti, tačiau blogesnė naujiena, anot premjerės, kad darbo užmokesčio prognozė vienženklė – tai ryškus skirtumas nuo pastarųjų metų, kai algos augo dviženkliais skaičiais.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Ingrida Šimonytė
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Ingrida Šimonytė

I.Šimonytė pristatė, kaip galėtų atrodyti kompensacijos už elektrą gyventojams.

„Vyriausybės pateiktame biudžeto projekte numatyta, kad elektros kaina visuomeniniame tiekime galėtų didėti iki 28 centų už kilovatvalandę nuo dabartinių 24 centų. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos skaičiuojama kaina tam laikotarpiui yra didesnė nei 60 centų. Vartotojui elektra nuo sausio kainuotų ne daugiau nei 28 centus. Kitą dalį reikės padengti viešaisiais pinigais“, – aiškino I.Šimonytė.

Premjerė tikino, kad ieškota „švelniausio kainos didėjimo varianto.“

2023 m. valstybės biudžeto projektas / Ekrano nuotr.
2023 m. valstybės biudžeto projektas / Ekrano nuotr.

„Nėra 24 ar 28 ct/kWh elektros kainų, tai susitarimo reikalas, kiek gali valstybė kompensuoti“, – sakė premjerė. Pasak jos, elektros ir dujų kainų kompensacijoms bus pasiskolinta daugiau nei 800 mln. eurų. Be to, vis dar išlieka daug neaiškumų, kaip atrodys kainos pavasarį.

Kompensacijos galios ir nepriklausomus tiekėjus pasirinkusiems gyventojams, tačiau konkrečios sąlygos priklausys nuo turimų sutarčių.

„Jei kaina, pavyzdžiui, užfiksuota ties 33 centais, tai tada kompensacija bus 5 centai”, – sakė I.Šimonytė.

123RF.com nuotr./Elektros kainos
123RF.com nuotr./Elektros kainos

Vėliau finansų ministrė Gintarė Skaistė atskleidė, kad kompensacijos „grindys” sieks 28 ct/kWh, tačiau kokia bus maksimali nuolaida kol kas neatskleidžiama.

„Kompensacijos dydį turėtų paskaičiuoti valstybinis reguliuotojas, kadangi šiuo metu prognozuojama elektros kaina yra 63,5 ct/kWh. Tokiu atveju, jeigu manome, kad visuomeninio tiekimo kaina yra 28 ct/kWh, maksimali kompensacija turėtų būti kaip skirtumas tarp šių dviejų kainų“, – nurodė G.Skaistė.

Valstybė subsidijuos ir dujų kainas vartotojams – dujos nuo sausio 1 dienos brangs apie 40 proc. Gyventojams, kurie naudoja dujas šildymui, tarifas sieks 1,07 euro už kubinį metrą – šiuo metu jis siekia 0,77 euro už kubinį metrą, o dujų kaina beveik 4 eurai.

„Jei elektros kainos gyventojams kompensuojama beveik pusė, o nuo sausio – daugiau nei pusė, tai dujų atvejų šis santykis dar didesnis, nes dabar kompensuojama trys ketvirtadaliai kainos, nuo sausio 1 dienos bus kompensuojama daugiau nei du trečdaliai kainos”, – sakė I.Šimonytė.

Premjerė pažymėjo, valstybei labiau apsimoka nupirkti gyventojams kitus katilus šildymui nei mokėti subsidiją ir ragino pasinaudoti šiuo metu teikiama valstybės parama katilų keitimui.

„Labai raginu žmones, kurie šildosi dujomis, pasinaudoti šia situacija, nes valstybė negalės subsidijų mokėti amžinai ir kainos per kažkiek laiko turės suvienodėti su rinkos kainomis“, – pridūrė I.Šimonytė.

Biudžeto deficitas – beveik 5 proc.

Numatyta, kad biudžeto deficitas sieks 4,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.

Valdžios sektoriaus skolos lygis kitais metais sieks apie 43 proc. nuo BVP.

5 proc. yra šiokia tokia raudona linija, už kurios žengti toliau aš nenorėčiau, nes skolinimasis brangsta.

G.Saistė pripažino, kad vos kelios Europos Sąjungos šalys turės tokį deficitą.

„Manome, kad tikrai subalansavome priemones, kurios šiandien yra reikalingos. Bet tolimesnė begalinė plėtra ir taip, kai kas nori, jog visiems būtų viskas kompensuota – turbūt tai yra išsemta. 5 proc. yra šiokia tokia raudona linija, už kurios žengti toliau aš nenorėčiau, nes skolinimasis brangsta“, – kalbėjo finansų ministrė.

O I.Šimonytė savo ruožtu pabrėžė, jog Vyriausybė nepritars jokiems Seimo narių pasiūlymams, kurie nebus paremti realiai finansavimo šaltiniais.

„Vyriausybė teikia biudžetą Seimui su pasitikėjimu, kad Seimas supras momento atsakingumą, kur aktualiausios problemos, kurias reikia spręsti“, – pabrėžė premjerė.

Kiek augs gyventojų pajamos?

Nuo 2023 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didėja iki 840 eurų vietoje dabar esančių 730 eurų. MMA didinama 110 eurų „ant popieriaus“, arba apie 15 proc.

Siekiant didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas ir stiprinti paskatas dirbti, siūloma didinti ir maksimaliai taikytiną neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) – iki 625 eurų. Seimui pritarus, NPD padidėtų 15,7 proc.

pinigai-609cda5cc1533
pinigai-609cda5cc1533

Tai reikšmingai pakeistų MMA uždirbančiųjų pajamas „į rankas“. NPD didinant sparčiau nei MMA, uždirbančiųjų minimalųjį atlyginimą pajamos „į rankas“ dėl MMA ir NPD didinimo kitąmet paaugs 83 eurais.

Iš valstybės biudžeto minimalios algos padidinimui prireiks 37,6 mln. eurų.

Vaiko pinigai kitais metais augs iki 85,75 eurų (šiuo metu siekia 80,5 euro).

„Kadangi vaiko pinigai didėjo du kartus, palyginti su šių metų sausio mėnesiu, kitais metais jie bus paaugę apie 12,25 euro”, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

2023 m. valstybės biudžeto projektas / Ekrano nuotr.
2023 m. valstybės biudžeto projektas / Ekrano nuotr.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo kitąmet 5 eurais padidinti bazinį pareiginės algos dydį nuo 181 iki 186 eurų.

Tiek padidinus bazinį pareiginės algos dydį, biudžetinių įstaigų tarnautojų, darbuotojų, pareigūnų, karių, teisėjų atlyginimai atitinkamai 23,5 – 161 euro. Tai palies daugiau kaip 200 tūkst. viešajame sektoriuje dirbančių šalies gyventojų. Nuo šių metų pradžios bazinis pareiginės algos dydis kilo 4 eurais.

Premjerė tvirtino, kad viešojo sektoriaus darbo užmokesčio fondas kitąmet didės sparčiau negu numatomas bendras atlyginimų augimas šalyje – 10 proc., bet tiek, kiek didėja biudžeto pajamos. Tuo tarpu prognozuojama, kad bendrai darbo užmokestis šalyje kitąmet didės 8 proc. Sparčiau didinti viešojo sektoriaus atlyginimus planuojama dėl to, kad jų algos pastaraisiais metais neaugo taip sparčiai, kaip kitų gyventojų.

Baziniam dydžiui padidinti 5 eurais iš valstybės biudžeto prireiks apie 118 mln. eurų.

Įvairios socialinės išmokos augs nuo 6,5 iki 7 proc.

Vidutinė socialinio draudimo pensija augs nuo 482 iki 542 eurų (padidėjimas sieks 60 eurų), turint būtinąjį stažą – nuo 510 iki 575 eurų (augs 65 eurais). Iš viso pensijos 2023 m. augs apie 12 proc.

Viešbučiams – ilgalaikė PVM lengvata, restoranams – pratęsta

Vyriausybė taip pat apsisprendė siūlyti neribotai pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą viešbučiams, o maitinimo sektoriui, sporto klubams ir renginiams 9 proc. lengvatą taikyti iki liepos.

Pasak jos, nėra argumentų, kodėl viešbučiams lengvatą reikėtų taikyti laikinai.

„Šitos lengvatos laikinumui argumentų yra nedaug, nes viešbučiai negali išskirti savo klientų, ar jie yra verslo subjektai ar galutiniai vartotojai. Mes apsisprendėme, kad pasiūlysime tą terminą panaikinti“, – nurodė I.Šimonytė.

Tačiau premjerė pabrėžė, kad maitinimo sektoriaus lengvata išlieka laikina.

„Vyriausybė sutarė, kad pasiūlys pratęsti lengvatą pusei metų tam, kad maitinimo sektorius nepatirtų didesnio pokyčio sausio mėnesį, kai turėsime aukštesnes elektros kainas ir kitas probemas, bet dar kartą noriu pabrėžti, kad ji nustatyta kaip laikina, pati inicijavau, kaip laikiną ir tos nuostatos laikausi“, – kalbėjo I.Šimonytė.

Premjerė taip pat užsiminė, kad diskusijos dėl mokesčių reformos Seime galės prasidėti šį rudenį, nes kai kurie projektai paskelbti ir suderinti.

„Bet tai nėra biudžeto dalis ir neturėtų jokios įtakos 2023 metų pajamoms“, – sakė ministrė pirmininkė.

Energijos kainų šoko sušvelninimui verslui – 2,5 mlrd. eurų

Išaugusių dujų ir elektros kainų šoko sušvelninimui verslui nutarta nukreipti 2,5 mlrd. eurų.

Elektros kainų augimo dalies kompensavimui bus skirta 446 mln. eurų.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Gintarė Skaistė
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Gintarė Skaistė

„Modelis imamas panašus kaip Latvijoje. Siūloma, kad šių metų paskutinį ketvirtį, išrašant sąskaitas už spalį, jau būtų taikoma kompensacija. Šiems metams riba yra 24 centai už kWh. Skirtumas tarp realios rinkos kainos ir 24 centų bus dalinamas į dvi dalis, pasakant paprastai. Pusę apmoka verslas, pusė apmoka valstybės biudžetas“, – aiškino G.Skaistė.

Kitiems metams kainos riba sieks 28 centus už kilovatvalandę.

2023 m. valstybės biudžeto projektas / Ekrano nuotr.
2023 m. valstybės biudžeto projektas / Ekrano nuotr.

„Paėmus šią kainą, 28 centus sumoka verslas, o likusį skirtumą verslas ir biudžetas dalijasi per pusę“, – nurodė G.Skaistė.

I.Šimonytė atkreipė dėmesį, kad šis sprendimas labai brangus – 6 mėnesiams tokiai kompensacijai pagal dabar prognozuojamas kainas valstybei teks išleisti apie 400 mln. papildomų eurų.

Dar šiais metais numatytos subsidijos energijai imlioms įmonėms, susiejant subsidijas su sumokėtais mokesčiais.

123RF.com nuotr./Elektros vartojimas
123RF.com nuotr./Elektros vartojimas

„Jos bus skirtos itin energijai imlioms įmonėms – pavyzdžiui, stiklo gamyba, plastikas ir panašios. 1500 įmonių jas gaus. Tikėtina, kad jos bus susietos su 2021 m. sumokėtu gyventojų pajamų mokesčiu ir pelno mokesčiu. Lubos sieks apie pusę milijono eurų, o grindys – 500 eurų“, – nurodė G.Skaistė.

2023 m. valstybės biudžeto projektas / Ekrano nuotr.
2023 m. valstybės biudžeto projektas / Ekrano nuotr.

Tam prireiks apie 30 mln. eurų.

Verslams, kurių sąnaudų struktūroje išlaidos energetikai sudaro 10 proc., bus taikomos mokestinės atostogos. Mokesčių išieškojimas bus sutabdytas nuo šiandien ir už jį nereikės mokėti palūkanų.

A.Armonaitė kvietė verslą atkreipti dėmesį ir į instrumentus, skirtus įmonių persitvarkymui.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Aušrinė Armonaitė
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Aušrinė Armonaitė

„Mes paskelbėme milijardo eurų planą, kurio kvietimai jau startavo. Viena iš paskutinių priemonių yra modernizavimo fondas, priemonės energetinio efektyvumo didinimui, atsinaujinančių energijos išteklių diegimui. Dar 35 mln. eurų netrukus skirsime energetinio efektyvumo didinimo priemonėms pramonės įmonėms“, – akcentavo A.Armonaitė.

Biudžetas Seimui turėtų būti pateiktas artėjantį antradienį, spalio 11 dieną. Pernai 2022 metų biudžetą Seimas pradėjo svarstyti spalio 19-ąją, priėmė – gruodžio 14-ąją.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką