Pagunda juos paversti daiktais ar pramogomis suprantama: juk norisi gyventi dabar, o ne kažkada vėliau. Tačiau finansų ekspertai ragina stabtelėti – dažniausiai brangiausios klaidos padaromos skubant.
Istorija jau matyta Estijoje: dalis atsiimtų pensijų lėšų liko gulėti bankų sąskaitose, kita buvo išleista vartojimui ar vartojimo kreditams padengti. Po kurio laiko nemaža dalis tų pačių žmonių vėl grįžo prie skolinimosi, nes sukauptas kapitalas buvo išleistas, užuot dirbęs jų ateičiai.
Ką daryti, kad toks scenarijus nepasikartotų ir Lietuvoje? Įvairių sričių ekspertai kaip niekada vieningi – pinigus reikia investuoti, kad jie kurtų ilgalaikę vertę, o ne būtų išleisti trumpalaikiam vartojimui. Pasak specialistų, būtent dabar metas telkti jėgas ir konsultuoti apie investavimo naudą, galimybes bei stiprinti finansinį raštingumą.
Lietuviai vertina nekilnojamąjį turtą
NT ekspertas Mantas Mikočiūnas pastebi, kad dalis II pakopos pensijų fondų lėšų bus nukreipta į nekilnojamąjį turtą, dažniausiai skiriant jas pradiniam įnašui. Anot jo, tai racionalus sprendimas.
„Lietuviai tradiciškai pasitiki nekilnojamuoju turtu, ir ne be priežasties. Būtent jis daugeliui tapo tvirčiausiu finansiniu pamatu“, – sako M.Mikočiūnas.
Pasak jo, lietuviai šiuo požiūriu yra išskirtiniai: net 94 proc. namų ūkių Lietuvoje turi nuosavą būstą ar jo dalį, o tokį pasirinkimą patvirtina ir ilgalaikės nekilnojamojo turto rinkos tendencijos: per visą nepriklausomybės laikotarpį, su kelių metų išimtimi, nekilnojamasis turtas nuolat brango.
„Nors Lietuvoje dažnai kalbama apie pajamų nelygybę, turto nelygybė čia yra mažesnė nei Europos Sąjungos vidurkis. Daugelis žmonių, net ir jausdami pinigų trūkumą, jau yra sukaupę tam tikrą turtą“, – pažymi M.Mikočiūnas.
Jo teigimu, ilgalaikėje perspektyvoje nekilnojamasis turtas išlieka viena patikimiausių investicijų: „Būsto paskola dažnai yra pigiausia finansavimo forma. Ji leidžia fiksuoti kainą, o auganti turto vertė tampa papildomu finansiniu saugikliu ateičiai“, – sako jis.
Pasak M.Mikočiūno, esminė žinutė paprasta: pinigai neturėtų būti išleisti vartojimui, jie turi dirbti ir kurti vertę, nes tik taip net ir mažesnės pajamos gali virsti ilgalaikiu turtu.
M.Mikočiūnas pabrėžia, kad sprendimas atsiimti II pakopos pensijos lėšas visų pirma turėtų būti labai gerai apgalvotas. Jeigu žmogus jau nusprendė tai padaryti ir yra sukaupęs net ir nedidelę sumą, pavyzdžiui, kelis tūkstančius eurų, verta ieškoti alternatyvų, leidžiančių pinigus investuoti. Svarbiausia – jų neišleisti vartojimui.
Bus ir pakilimų, ir kritimų
Viena iš galimybių pinigus įdarbinti – investicinis gyvybės draudimas. Pasak „Capital Insurance“ vadovės Tatjanos Gaivoronskajos, atsiimant II pakopos lėšas ir jas investuojant toliau svarbiausia yra laikas ir disciplina.
„Jei žmogus jau nusprendė išeiti iš II pakopos, labai svarbu įsivertinti, kiek jam metų, ar jis jau turi investicinį gyvybės draudimą, ar galės pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Reikia suprasti, kad nutraukus dalyvavimą II pakopoje prarandamas ir valstybės bei „Sodros“ skatinimas“, – sako ekspertė.
Anot jos, tiek II ir III pakopos pensijų fondai, tiek investicinis gyvybės draudimas yra ilgalaikės priemonės, kurių sėkmę lemia kantrybė ir laikas: „Kuo ilgiau išbūname investavę, tuo didesnę grąžą gauname. Per ilgą laikotarpį galima pasiekti ir dviženklę grąžą, tačiau kalbant apie dešimties metų horizontą, 4–5 proc. metinė grąža yra visiškai normali ir realistiška“, – pabrėžia T.Gaivoronskaja.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad investavimas visada susijęs su svyravimais ir prognozėmis. „Jeigu kas nors žada garantuotą 15 procentų grąžą – tokius pažadus reiktų vertinti atsargiau. Investavime visada bus pakilimų ir kritimų, tą lemia globalūs įvykiai – pandemijos, karai, ekonominiai šuoliai. Sudarant sutartį būtina sąžiningai atsakyti sau, kokią riziką esu pasirengęs prisiimti ir ar galėsiu ramiai miegoti, kai vertė laikinai sumažės“, – sako ji.
Pasak „Capital Insurance“ vadovės, investicinį gyvybės draudimą galima vertinti ne tik kaip investavimo priemonę, bet ir kaip finansinę apsaugą: „Šis produktas suteikia stabilumo ir saugumo. Kuo daugiau skirtingų finansinių priemonių žmogus turi, tuo tvirtesnis jo finansinis pagrindas.“
Sutelktinis finansavimas – viena iš galimybių
Kaip alternatyvą nekilnojamajam turtui ar investavimui į finansų rinkas, dalį pinigų žmonės vis dažniau svarsto nukreipti į sutelktinio finansavimo platformas. „Capital Go Invest“ verslo plėtros vadovas Andrejus Romanovskis sako, šis investavimo būdas yra saugus, nes tokias platformas prižiūri Lietuvos bankas, yra sukurti saugikliai siekiant apsaugoti investuotoją.
Kalbėdamas apie sutelktinio finansavimo platformas jis išskiria jų lankstumą. „Tai galimybė investuoti trumpesniam laikotarpiui, pavyzdžiui, 12 mėnesių. Žmogus gali išbandyti, įsivertinti riziką, pamatyti rezultatą ir kartu neprisiimti ilgalaikių įsipareigojimų“, – sako ekspertas.
Ekspertas taip pat pritaria, kad svarbiausia ne konkreti priemonė, o disciplina ir kryptingumas: „Investavimas visada turi būti sąmoningas sprendimas. Nesvarbu, ar kalbame apie investicijas į nekilnojamąjį turtą, sutelktinį finansavimą, akcijas, obligacijas ar fondus – visi šie instrumentai yra tinkami, jeigu pinigai nėra skiriami vartojimui. Esminis klausimas – ar žmogus žino, ką darys toliau, nes kai pinigai dirba, jie kuria vertę“, – apibendrino A.Romanovskis.
Svarbiausia – neskubėti
Pasak eksperto, neturint aiškaus investavimo plano, saugiau likti II pakopoje. Tam pritaria ir T.Gaivoronskaja, pabrėždama, kad savarankiškas investavimas reikalauja brandos: „Tačiau jei nutarėte pinigus atsiimti, reikia įsijungti šaltą protą, pasikonsultuoti, įvertinti savo rizikos toleranciją ir discipliną. Svarbiausia – neskubėti ir pasirinkti tokį investavimo būdą, kurį pats supranti ir kuriuo tiki, nes patarėjų ir platformų bus daugybė.“
Specialistai pabrėžia, kad II pensijų pakopa pati savaime jau atlieka savo funkciją – pinigai ten dirba ir kuria pridėtinę vertę ateičiai, jų paskirtis yra viena – užtikrinti orų gyvenimą senatvėje, kai pajamų iš darbo nebelieka.
Ekspertai taip pat įspėja dėl vadinamojo bandos instinkto. Kitų šalių patirtis rodo, kad didžiausia pasitraukusiųjų banga būna pačioje pradžioje ir artėjant laikotarpio pabaigai – žmonės elgiasi taip, kaip kaimynas ar draugas. Tačiau finansiniai sprendimai yra asmeniniai ir reikalauja asmeninės analizės.
Ar senatvėje pasirūpins vaikai?
T.Gaivoronskajos nuomone, svarbu kalbėti ne tik apie konkrečias investicijas, bet ir apskritai apie žmonių finansinį raštingumą bei atsakomybę už savo ateitį.
Anot jos, Lietuvoje vis dar stipriai jaučiamas atsainus požiūris į finansinį saugumą senatvėje, lyginant su Vakarų Europa. „Žiūrime į kitų šalių praktiką, pavyzdžiui, vokiečius, kurie sulaukę pensijos keliauja, gyvena aktyviai. Tokį modelį norisi matyti ir pas mus, tačiau tam reikalinga disciplina ir visiškai kitokia finansinė kultūra“, – sako ji.
Daugelyje Vakarų šalių rūpinimasis senatvės apsauga yra ne pasirinkimas, o savaime suprantamas standartas. „Ten egzistuoja aiškūs mechanizmai, prievolės, atsakomybė. Tai yra kultūra, kurioje gėda nesirūpinti savo ateitimi.
Lietuvoje mus vis dar lydi „paveldas“ – sovietinis mąstymas, tikėjimas, kad pasirūpins valstybė, o prireikus padės vaikai. Tačiau realybė keičiasi, ir vis daugiau žmonių ima suprasti, kad vien iš „Sodros“ neišgyvens“, – teigia T.Gaivoronskaja.
Ateitis reikalauja dėmesio
Ekspertai pabrėžia, kad II pensijų pakopos klausimas nėra apie fondus ar konkrečius finansinius instrumentus – jis apie pasirinkimus ir jų pasekmes. Trumpalaikis komfortas dažnai atrodo patrauklesnis nei abstrakti ateitis, tačiau būtent pastaroji reikalauja daugiausia dėmesio.
Svarbiausia ne konkreti investavimo forma, o sąmoningumas ir finansinis raštingumas. Nesvarbu, ar pinigai lieka II pakopoje, ar nukreipiami į nekilnojamąjį turtą, investicinį draudimą ar kitas priemones – jie turi dirbti, o ne būti išleisti akimirksnio norams.
Galutinė išvada paprasta, nors ir nepatogi – greitų sprendimų būti negali. Finansinis saugumas senatvėje neatsiranda savaime – jis kuriamas nuosekliai.
