Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 20d. 15:39 , Atnaujinta: 2019 birželio 20d. 16:19

Latviai įkandin estų atpigino degtinę, bet Lietuvai siūloma laikytis nuošalyje

Valga – Valka – tas pats miestas esantis dvejose valstybėse
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Valga – Valka – tas pats miestas esantis dvejose valstybėse

Estijai mažinant alkoholio akcizus nuo liepos, Latvija žengia jų keliu ir taps akcizų lydere tarp Baltijos šalių – akcizą stipriajam alkoholiui mažins 15 proc., po pirmo svarstymo pritarė Latvijos parlamentas. Nors ir po estų žingsnio akcizai Latvijoje buvo mažesni. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis patikina, kad Lietuva neturėtų sekti kaimynių keliu – tai trumparegiška politika. Finansų ministerija tokių galimybių nesvarsto.

Lietuvoje akcizas alui šiuo metu yra mažiausias tarp visų Baltijos šalių, pernelyg šalis neišsiskiria ir kitų alkoholinių gėrimų akcizais. Stiprusis alkoholis bus apmokestintas panašiai kaip ir Estijoje, o Latvijoje jis bus mažesnis.

Pvz., Lietuvoje 0,5 l buteliui degtinės tenka 3,66 euro akcizo. Lietuva labiausiai tarp kaimynių apmokestina vyną, panašiai tiek pat bus apmokestinama ir Estijoje po to, kai akcizai sumažės.

Tik Lenkijoje akcizai alkoholiui yra gerokai mažesni nei Baltijos šalyse.

Palyginkite akcizus tarp šalių 15min pateikiamame grafike.

Latvijos parlamentas ketvirtadienį per pirmąjį svarstymą pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, pagal kurias stiprusis alkoholis būtų apmokestinamas 15 proc. mažiau.

Viešai buvo pristatoma, esą skubiai akcizas koreguojamas atsižvelgiant į Estijoje jau priimtą sprendimą alkoholio akcizus nuo rugpjūčio mėnesio apkarpyti 25 procentais, rašo BNS. Akcizų alui, vynui ir kitiems alkoholiniams gėrimams, kuriuose yra iki 22 proc. grynojo alkoholio, mažinti neketinama.

Latvijos biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Martinis Bondaras vertina, kad Estijos skubiai priimtas sprendimas ketvirtadaliu sumažinti akcizo tarifus alkoholiui turės neigiamos įtakos užimtumui Latvijos pasienio zonose, taip pat valstybės biudžeto pajamoms.

„Paprastai tokios priemonės priimamos šalims diskutuojant ir nedarant sparčių žingsnių. Bet kadangi tai įvyko taip greitai, mes, deja, turime priimti greitus sprendimus“, – LETA cituoja M.Bondarą.

Finansų ministerija nesvarsto galimybių keisti akcizus

Finansų ministerija šiuo metu nesvarsto galimybių keisti akcizų tarifus alkoholiui.

„Akcizai alkoholiui atlieka ne vien tik fiskalinę (pajamų surinkimo į biudžetą) funkciją. Akcizų politika prisideda ir prie sveikatinimo tikslų pasiekimo. Pasaulio sveikatos organizacija kaip vieną efektyviausių priemonių mažinant alkoholio suvartojimą nurodo kainų (akcizų tarifai tiesiogiai daro įtaką kainoms) didinimą“, – aiškina ministerija.

Vertinama, kad kompleksinėmis alkoholio mažinimo priemonėmis pavyko pasiekti, kad alkoholio suvartojimas šalyje mažėja šeštus metus iš eilės.

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, vienas 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas pernai suvartojo vidutiniškai 11,2 litro legalaus alkoholio – 1,1 litro mažiau nei 2017 metais (12,3 litro).

„Kartu svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Lietuvoje 2017 m., padidinus akcizų tarifus visoms alkoholinių gėrimų grupėms, net ir esant akcizų tarifams didesniems, nei tuo metu Latvijoje (pvz., etilo alkoholio tarifas Lietuvoje buvo didesnis 15 proc. nei Latvijoje), dėl padidintų tarifų buvo papildomai gauta 53 mln. eurų pajamų, 2018 m. akcizų už alkoholinius gėrimus surinkimas toliau augo – gauta 23,1 mln. eurų daugiau nei 2017 m.“, – skaičiuoja ministerija.

Estija: mes karo nepradėjome

Estijos vidaus reikalų ministras Martas Helmė pareiškė, jog joks susitarimas su Latvija dėl akcizų tarifų neegzistuoja, ir Latvijos premjero teiginius apie jį pavadino „vidaus politinė propaganda“.

„Jokių įpareigojančių susitarimų dėl akcizų Estija ir Latvija nėra pasirašiusios. Tai, kas kalbama Latvijoje, tebuvo apsikeitimas mintimis per Baltijos asamblėją. Jei Latvijos premjeras teigia priešingai, tokius jo žodžius galima vadinti vidaus politinės propagandos išraiška“, – BNS cituoja M.Helmę.

„Jokio „akcizų karo“ mes nepradėjome, ir toliau mažinti akcizo tarifus neplanuojame“, – pridūrė jis.

N.Mačiulis: neprotingas kelias taip varžytis, kas pritrauks vieną kitą turistą

„Swedbank“ ekonomistas N.Mačiulis kritiškai vertina kaimynių pradėtą akcizų karą ir mano, kad joms iš paskos Lietuva neturėtų sekti.

„Aš nemanau, kad čia yra protingas kelias visoms kaimyninėms valstybėms varžytis, kuris labiau sumažins akcizą alkoholiui tam, kad pritrauktų vieną kitą turistą ar pasienio pirkėją. Nes puikiai suprantame, kad to ilgalaikės pasekmės yra labai neigiamos. Tendencija, kurią mes matėme pastaruosius kelerius metus, kai ir Estija, ir Latvija, ir Lietuva didino akcizus, turbūt buvo geresnė strategija. Kažin, ar tai yra valstybės klestėjimo kelias pritraukti kuo daugiau turistų, kurie atvažiuos dėl pigaus alkoholio“, – sako N.Mačiulis.

Mato Miežonio nuotr./Nerijus Mačiulis
Mato Miežonio nuotr./Nerijus Mačiulis

Jis pritaria, kad Latvijos sprendimas atrodo kiek populistinis, kadangi ir iki šiol šioje šalyje akcizai buvo mažesni nei Estijoje.

„Na taip, čia ekonominių argumentų sunku rasti. Vis tiek, pirkėjų segmentas, kurie važiuoja į kaimyninę valstybę tam, kad nusipirktų alkoholio, yra labai ribinis. Yra tokių ir Lietuvoje, ir Estijoje, ir Suomijoje, na bet tai tikrai nėra ekonomikos pagrindas. Vaikydamiesi pavienių pirkėjų, bandydami juos nuvilioti nuo Lenkijos ar Latvijos parduotuvių, mes padidiname įperkamumą visai likusiai visuomenei. Ir nors galbūt įperkamumas galbūt lemiamas veiksnys, bet jis neprisideda prie sveikesnio gyvenimo būdo“, – sako ekonomistas.

Anot N.Mačiulio, Lietuvos patrauklumas ir išskirtinumas užsienio turistams niekuomet nebuvo pigus alkoholis, „priešingai nei Estija, čia kurį laiką mėgavosi pritraukiamų turistų srautu iš Suomijos“.

Jis atmeta ir alkoholio pramonės atstovų teiginius, esą akcizai Lietuvoje kenkia verslui, darbo vietų kūrimui ar ekonomikai. Šiuo metu Lietuvoje užimtumas yra rekordiškai didelis, nepaisant to, kad akcizai buvo padidinti.

„Natūralu, kad yra suinteresuotų, kad būtų kuo daugiau pirkėjų Lietuvoje ir iš kaimyninių valstybių. Bet tai nėra dominuojanti Lietuvos pramonės šaka ir yra mus turbūt kas labiau džiugina – kai atsiranda darbo vietos paslaugų sektoriuje, aukštos pridėtinės vertės sektoriuose, prekėse, kurias mes galime sėkmingai eksportuoti į visą pasaulį. Ir darbo vietų kūrimas pastaruosius metus buvo labai sėkmingas visuose sektoriuose“, – sako ekonomistas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:02
01:19
00:44
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką