Šiandien į posėdį renkasi Europos centrinio banko Valdančioji taryba. Nors šio susitikimo metu rinkos nesitiki jokių palūkanų normų pokyčių, visgi ateities sandoriai rodo jautrią jų reakciją į atsinaujinusį konfliktą ir griežtesnės pinigų politikos lūkesčius dar šiemet.
Sutirštėjęs geopolitinio neapibrėžtumo rūkas, sudirgusios finansų ir išbalansuotos žaliavų rinkos, išaugusių sąnaudų poveikis ekonomikos augimui bei atsinaujinusios stagfliacijos grėsmės reikšmingai komplikuoja kertinį centrinių bankų uždavinį – užtikrinti kainų stabilumą.
Grįžta aukštesnės infliacijos rudenį scenarijus
Po įtempto pavasario, kuomet euro zonos metinė infliacija buvo pakilusi iki 3,2 proc., birželį ji atslūgo iki 2,8 proc. Vis dėlto, atsinaujinęs JAV ir Irano konfliktas ir vėl kaitina nuogąstavimus dėl spartesnio kainų augimo.
Pirminius atgarsius savo piniginei ir vėl iškart pajutome atsiskaitant už kurą degalinėse. Išaugusios dyzelino kainos jau vėl flirtuoja su 2 eurų už litrą psichologine riba, pabrango ir benzinas. Vis dėlto, didesnį nerimą kelia tai, kad su konfliktu Artimuosiuose Rytuose atsinaujino ir platesnio masto infliacijos grėsmės.
Jei konfliktas užklimps ir tęsis ilgą laiką, naftos ir jos produktų rinkos disbalansai gali giliau įsigraužti į pridėtinės vertės grandines, paveikti maisto žaliavų, prekių ir komponentų rinkas. Jau nekalbant apie kritinius scenarijus, kuriuose dominuoja nebe įperkamumo, bet fizinio ilgalaikio kritinių žaliavų trūkumo problemos.
Vis dėlto, ramina tai, kad šį energetikos šoką pasaulio ekonomika pasitiko gerokai stipresnėmis pozicijomis nei 2022 metais. Aukštesnių palūkanų normų aplinka lėmė nuosaikesnį ekonomikos augimą, tvaresnį vartojimą. Tiekimo grandinės lankstesnės, neišsibalansavusios, kaip kad buvo po pandemijos. Europos energetikos sistema irgi jau atsparesnė: išaugo energijos šaltinių įvairovė, sumažėjo priklausomybė nuo iškastinio kuro. Taigi, net jei ir neapibrėžtumas Persijos įlankoje užsitęstų, numatoma, kad šis energetikos šokas išliks labiau koncentruotas.
Rinkų dalyviai tikisi „vanagiškų“ pinigų politikos sprendimų antrąjį pusmetį. Jei prieš mėnesį buvo stipriai abejojama, ar beprireiks poros palūkanų normų didinimo žingsnelių, dabar palūkanų normų ateities sandoriai rodo visai kitokį vaizdą – iki metų pabaigos tikimasi, kad Europos centrinis bankas bent du kartus kilstels palūkanų normas. Šiandienos rinkų vertinimais, pirmojo palūkanų normų kilstelėjimo net su 84 proc. tikimybe rinkos tikisi rugsėjo 10 d., antrojo – gruodį – dėl tvyrančio neapibrėžtumo tikimybė gerokai mažesnė.
Šie „vanagiški“ finansų rinkų dalyvių lūkesčiai atskleidžia jų nuogąstavimus, kad užsitęsus Irano ir JAV konfliktui ir Hormuzo sąsiaurio blokadai, vėl paleistas iš butelio infliacijos džinas įsisiautės, o centriniai bankai bus priversi reaguoti ir užbėgti už akių vadinamajai lipniai infliacijai – infliacinių lūkesčių įsigalėjimui.
Ši situacija jau veikia tarpbankines palūkanų normas ir, atitinkamai, paskolų aptarnavimo kaštus turintiems paskolas su kintamomis palūkanomis. Liepą 3 ir 6 mėn. EURIBOR palūkanų normos buvo užkopusios į aukščiausią lygį nuo užpernai žiemos ir šiandien siekia atitinkamai 2,48 ir 2,69 proc.
Rinkos dalyviai tikisi, kad šiandien ECB palūkanų normų nekeis, o stengsis „užkalbėti“ rinkas ir formuoti lūkesčius, pabrėžiant būtinybę atidžiai stebėti makroekonominę aplinką ir, esant poreikiui, atverti langą griežtesniems sprendimams.
