Sekite 15min Google
Sutirštėjęs geopolitinio neapibrėžtumo rūkas, sudirgusios finansų ir išbalansuotos žaliavų rinkos bei atsinaujinusios stagfliacijos grėsmės reikšmingai komplikuoja kertinį centrinių bankų uždavinį – užtikrinti kainų stabilumą.
Nauja muitų karų eskalacija tarp JAV ir Kanados, subliuškusios viltys dėl JAV ir Irano paliaubų ir atsinaujinę kariniai veiksmai Persijos įlankoje audrina energetinių žaliavų rinkas. Brent rūšies žaliavinės naftos kaina šturmavo aukščiausią lygį nuo praėjusio pavasario ir priartėjo prie 100 dolerių už barelį. Rinkoje daugėja nuogąstavimų, kad tai dar ne lubos.
Į pavasarį stebėtas aukštumas sugrįžo ir mažo sieringumo gazolio ateities sandoriai – pagrindinis Europos dyzelino kainų finansinis orientyras. Kone tiesioginę šių tendencijų transliaciją stebime degalinių švieslentėse – vėl brangsta degalai. Dyzelino kaina jau vidutiniškai viršija 2,2 eur/l, benzino – artėja prie 1,97 eur/l.
Sudirgęs geopolitinis fonas apsunkina ir taip sudėtingą Europos pasiruošimą šaltajam sezonui. Dėl ilgos ir šaltos pernykštės žiemos bei Hormuzo sąsiaurio blokados, šiemet Europos valstybės stipriai vėluoja pildyti dujų saugyklas.
Europos Komisija yra numačiusi, kad regiono dujų atsargos jau lapkričio 1 d. turi siekti bent 80 proc. Šiuo metu tėra užpildyta tik 67 proc. rezervuarų – tai žemiausias lygis per 15 metų. Išaugusi paklausa ir atsinaujinęs nerimas dėl pasiūlos trūkumo kaitina įtampas rinkoje ir šokdina dujų kainas. Europos dujų kainos TTF taške jau viršija 78 Eur/MWh – tai aukščiausias lygis nuo 2022 m. pabaigos, kai Europą purtė rusijos paspęsta energetinės krizė, ir beveik 2,4 karto daugiau nei pernai rugsėjį.
Pildosi aukštesnės infliacijos rudenį scenarijus
ECB pinigų politikos formuotojų dėmesio centre – nuo tikslo tolstanti vartotojų infliacija euro zonoje. Birželį ir liepą, trapių paliaubų metu, vartotojų infliacijos spaudimas buvo kiek atslūgęs. Metinė infliacija euro zonoje tuomet siekė 2,8-2,9 proc. Tačiau jau rugpjūtį ji paspartėjo iki 3,3 proc.
Dėl naujos karinės eskalacijos Artimuosiuose Rytuose atsinaujino ir platesnio masto infliacijos grėsmės. Jei konfliktas užklimps, energetikos rinkos disbalansai gali giliau įsigraužti į pridėtinės vertės grandines, paveikti maisto žaliavų, prekių ir komponentų rinkas. Jau nekalbant apie kritinius scenarijus, kuriuose dominuoja nebe įperkamumo, bet fizinio ilgalaikio kritinių žaliavų trūkumo problemos.
Finansų rinkų dalyviai neabejoja dėl „vanagiško“ ECB sprendimo rytoj, ir tai, tikriausiai, ne pabaiga. Didėja tikimybė, kad tai ne paskutinis palūkanų normų kėlimas šiemet. Palūkanų normų ateities sandoriai rodo finansų rinkų lūkesčius, kad ECB dar kartą kilstels palūkanų normas gruodį.
Šie „vanagiški“ finansų rinkų dalyvių lūkesčiai atskleidžia jų nuogąstavimus, kad užsitęsus Irano ir JAV konfliktui ir Hormuzo sąsiaurio blokadai, vėl paleistas iš butelio infliacijos džinas įsisiautės, o centriniai bankai bus priversi reaguoti ir užbėgti už akių vadinamajai lipniai infliacijai – infliacinių lūkesčių įsigalėjimui.
Tokie finansų rinkų dalyvių lūkesčiai veikia tarpbankines palūkanų normas ir, atitinkamai, paskolų su kintamomis palūkanomis aptarnavimo kaštus. 12 mėn. EURIBOR palūkanų norma rugpjūčio gale kirto 3 proc. ribą ir jau siekia 3,12 proc., o populiariausios 6 mėn. ir 3 mėn. EURIBOR siekia, atitinkamai, 2,8 proc. ir 2,64 proc.
