Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos už 1,00 Eur!
Prenumeruoti

Infliacijos ir augančių palūkanų įtaka finansams: ko tikėjosi gyventojai ir ką rodo skaičiai

Prieš prasidedant žiemai ir ėmus vis garsiau kalbėti apie galimą recesiją, 35 proc. šalies gyventojų nurodė laukę stipraus neigiamo poveikio savo finansams. Tokius duomenis atskleidė „KOG instituto“ užsakymu atlikta gyventojų nuomonės apklausa. Visgi dar didesnė gyventojų dalis (66 proc.) teigė manantys, kad dar prastesnė finansinė situacija susiklostys ne jiems patiems, o kitiems šalies gyventojams. Kiek pagrįsti buvo šie nuogąstavimai ir kodėl savo finansinę padėtį gyventojai linkę vertinti geriau nei kitų?
Taupymas
Taupymas / 123RF.com nuotr.

„Panašu, kad kol kas didesnioji dalis gyventojų su išaugusių kainų iššūkiais dorojasi ganėtinai sėkmingai – vartojimas mažėja nedaug, santaupų turintys gyventojai kol kas jų leisti nėra linkę. Nors šiek tiek didėja pradelstų įsiskolinimų kiekis, tačiau apibendrinus galima sakyti, kad daugeliui gyventojų šis metas nors ir įtemptas, tačiau nėra toks blogas“, – išplatintame pranešime spaudai sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Įtampa finansams išlieka

Kaip pastebi J.Cvilikienė, dalies gyventojų biudžetuose išaugusios kainos bei padidėjusios paskolų palūkanos sukėlė įtampą. Lietuvos banko duomenimis, vartojimo kredito gavėjų įsiskolinimų, kai mokėjimas buvo pradelstas daugiau kaip 90 dienų iš eilės, suma trečiąjį praėjusių metų ketvirtį buvo beveik 20 proc. didesnė nei tą patį 2021 m. laikotarpį.

Visgi bendra situacija, pasak finansų ekspertės, išlieka pakankamai stabili. Gyventojų disponuojamas pajamas palaiko kompensacijos už elektros energiją, pigesnio kuro naudojimas šildymui sostinėje, kurioje šis šildymo sezonas potencialiai galėjo būti vienas brangiausių, o taip pat šildymo kompensacijos žemas pajamas gaunantiems gyventojams, augantis NPD ir MMA, pensijos bei kitos valstybės paramos priemonės.

„Nepaisant finansinio nerimo ir neužtikrintumo, baigiantis praėjusiems metams gyventojai savo poreikių pernelyg neribojo. Netgi priešingai – „Juodojo penktadienio“ išlaidos interneto parduotuvėse buvo 21 proc. didesnės nei 2021 m., rodo „Swedbank“ duomenys. Išlaidų Kalėdoms gyventojai taip pat nebuvo linkę reikšmingai mažinti − švenčių stalui gyventojai šįmet planavo išleisti 17 proc. didesnę vidutinę sumą nei pernai, o dovanų biudžetą mažinti vos 4,5 proc.“, – komentuoja J.Cvilikienė.

Pozityviai nuteikia ir kiti finansiniai rodikliai – gyventojų atlyginimai nuosekliai auga, indėliai taip pat nemažėja. Be to, kaip rodo „Swedbank“ duomenys, vis daugiau lietuvių turimas santaupas investuoja – pernai investuojančių klientų skaičius augo ketvirtadaliu.

Tačiau, kaip pastebi J.Cvilikienė, nors infliacija jau tris mėnesius iš eilės mažėja, ryškesnis jos atoslūgis prognozuojamas tik šių metų viduryje. Turintiems būsto paskolas gyventojams finansinę įtampą palaiko augančios paskolų palūkanos, tad poreikis kruopščiai planuoti savo finansus išlieka.

Finansinio (ne)saugumo testas

KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto vadovė dr. Eleonora Šeimienė atkreipia dėmesį, kodėl apklausose gyventojai savo situaciją yra linkę vertinti geriau nei kitų.

„Viešojoje erdvėje girdimos diskusijos apie ekonominį nuosmukį bei infliaciją veikia gyventojų mąstymą, tačiau jei patys respondentai finansiškai jaučiasi gana stabiliai, didesnė dalis jų mano, kad galimas sunkmetis kitus paveiks labiau nei juos pačius“, – sako dr. E.Šeimienė.

Anot E.Šeimienės, tokį įspūdį formuoja ir tai, kad informacinėse laidose ir naujienų portalų straipsniuose paprastai rodoma sunkiau gyvenanti gyventojų dalis ir jų bėdos. Tačiau čia svarbu prisiminti, kad Statistikos departamento duomenimis, sunkiau gyvenančių žmonių Lietuvoje yra apie 20 proc. ir šis skaičius per dešimtmetį beveik nekinta.

Tuo metu J.Cvilikienė pažymi, kad finansinis nesaugumas yra ir psichologinė būsena, tad geriausia ją vertinti pasitelkus objektyvius kriterijus.

„Neišvengsime situacijų, kuomet dėl vyraujančio informacinio fono brėšime niūresnes prognozes šalies ekonomikai ar kitiems gyventojams. Visgi savo finansinį saugumą galime pasimatuoti objektyviais kriterijais, taip suteikdami daugiau ramybės ir užtikrintumo sau. Jei turime sukaupę bent 3–6 mėnesių išlaidų dydžio finansinį rezervą, įvertinę savo pajamas matome, kad gebame padengti išaugusius finansinius įsipareigojimus ir kitas būtinąsias išlaidas, randame erdvės nebūtinų išlaidų peržiūrai – tuomet galime jaustis labiau užtikrinti“, – sako J.Cvilikienė.

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto užsakymu atliko bendrovė „Norstat“. Tyrimo metu buvo apklausti 505 respondentai. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 64 metų nuomones ir vertinimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Būsto draudimas Lietuvoje: pokytis iš „nerūpi“ į „būtina“
Reklama
Kartu su VDU studentais, studijas pradeda ir gausus būrys Lietuvos moksleivių
Reklama
„Inbank“ tapo „pigu.lt“ finansavimo partneriu
Reklama
Žiemą per dieną išsimaudęs penkiuose ežeruose keliautojas K.Mieliauskas ragina kas rytą lįsti po šaltu dušu
Užsisakykite 15min naujienlaiškius