Buvusi finansų ministrė I.Šimonytė kartais mėgsta užsukti į turgų, tačiau ji nesipiktina kainomis. Bent jau apie tai nepasako viešai.
„Nereikia piktintis, jei babytė krapus pardavinėja po eurą, kai anksčiau – po litą. Vadinasi, ji gauna daugiau pajamų“, – pokalbyje su 15min samprotavo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja.
Nuo ginčų laikosi atokiau
I.Šimonytė šiandien laikosi atokiau nuo ginčų, kodėl pabrango kalafiorai ar kitos prekės. O paskutinis įrašas jos tinklaraštyje publikuotas praėjusių metų kovą.
Žmonių atlyginimai auga, vartojimas didėja kartu su paklausa, o tai irgi veikia kainas. Žmonės tiesiog vartoja daugiau, – sakė I.Šimonytė.
Tačiau buvusi ministrė, kurios valdymo metais ir buvo padidintas PVM, abejoja, ar reiktų grįžti prie prieškrizinio mokesčio dydžio.
Pasak jos, politinis elitas dabar turėtų nuspręsti, ar tas laikinasis periodas jau pasibaigė. „Nuo to laiko daug kas pasikeitė: reikia daugiau išlaidų krašto apsaugai, kitoms reikmėms. Reikia daug niuansų turėti mintyse“, – sakė I.Šimonytė.
Ji įsitikinusi, kad Lietuvoje su mokesčiais yra didesnių problemų nei PVM tarifas.
Kainos kistų tik vos
Tačiau kas būtų jei PVM mūsų šalyje mažėtų dviem procentiniais punktais? Tokiu atveju valstybei tektų apsispręsti, kur paimti tuos maždaug 400 milijonų eurų, kurių biudžetas netektų sumažinus mokestį.
„Tai yra politinio pasirinkimo reikalas“, – 15min teigė I.Šimonytė, kuri pastaruoju metu vengia atvirai kritikuoti valdžios sprendimus.
„Aš politiniam elitui nepriklausau, tad ne man ir patarinėti“, – šypsosi moteris. Tačiau ji sako esanti tikra, kad jei būtų sumažintas PVM, naudos iš to nebūtų.
„Čia klausimas – kas laimi, o kas ne. Yra lėšos, kurias gali perskirstyti. Jei sumažinsi PVM iki prieškrizinio lygio, nes kažkas tada sakė, kad jis didinamas laikinai, tai gal tie pinigai galėtų būti panaudoti gyventojų pajamų mokesčiui sumažinti?“ – svarstė ji.
Arba gal paskirstyti tiems, kurie gauna mažesnes pajamas?
„Kaip rodo įvairios studijos ir skaičiavimai, PVM sumažinimas kainas pakeičia tik per nago juodymą. Gal daugiau pakeistų brangesnių produktų kainas, o būtinojo krepšelio prekės beveik nepasikeistų“, – neabejoja finansų specialistė.
Kalafiorai vis tiek nepigtų
Pasak jos, jei, pavyzdžiui, PVM mažėtų apynaujiems automobiliams, tai smarkiai paveiktų kainą.
„Bet jei mes kalbame apie pieną ar kalafiorą, tai dviejų procentinių punktų neužtektų. Jei nori, kad kaina kristų smarkiai, tai ir PVM reiktų mažinti smarkiai“, – mano viena Lietuvos banko vadovų.
Beje, vienas pagrindinių Lietuvos banko tikslų yra palaikyti kainų stabilumą. Tas įrašyta ir Lietuvos banko įstatyme. Tačiau Centrinio banko valdybos pirmininko pavaduotoja sako, kad bankas yra ne tam, kad kontroliuotų produktų kainas.
„Ne apie kalafiorų kainų stabilumą mes kalbame“, – pajuokavo I.Šimonytė. Pasak jos, Centrinis bankas rūpinasi, kad būtų žema, pastovi ir stabili infliacija šalyje. Lietuvoje, jei tikėti prognozėmis, infliacija šįmet nesieks net vieno procento.
Tačiau vis dėlto kas Lietuvoje privalo stebėti kainas, maržas, viršpelnius? Monopolijas prižiūri Kainų komisija.
„Bet jei rinka nėra monopolinė, tai kaina susiklosto dėl konkurencijos. Ar galima reguliuoti pelnus? O kokie turi būti pelnai? Čia jau galime nueiti į absurdus. Pavyzdžiui, jei derlius sunyko, nušalo bulvės, tai kas turi palaikyti žemą kainą? Prekybininkai iš savo pelno?„ – svarstė I.Šimonytė.
Lietuvių knygos vis tiek bus brangios
Pasak jos, priežasčių yra labai daug, kodėl kainos svyruoja. Paslaugos brangsta dėl to, kad kaštai didėja dėl minimalios algos augimo. Be to, veikia ir paklausa.
„Žmonių atlyginimai auga, vartojimas didėja kartu su paklausa, o tai irgi veikia kainas. Žmonės tiesiog vartoja daugiau“, – vardino priežastis buvusi finansų ministrė.
O gal suveiktų prekybos centrų maržų kontrolė? I.Šimonytė turi pavyzdį iš dabartinės veiklos.
„Mes stebime bankų įkainius, analizuojame ir viešiname. Žmonės gali lyginti tuos įkainius. Tačiau ir čia yra iniciatyvos reguliuoti kainas per paslaugų krepšelį“, – sakė ji.
„Žmogus, kuris kerpa plaukus, žino, kad kažkur už sienos jam mokėtų kelis kartus daugiau, tai jei kainos nekils, neliks ir kerpančių. Išvažiuos ten, kur daugiau moka“, – dėstė finansų specialistė.
Todėl ji sutinka su Konkurencijos tarybos paaiškinimu Marijonui Mikutavičiui dėl didesnių kainų – Lietuva yra mažas kraštas su maža rinka.
Lietuviškos literatūros mėgėja sako, kad savų rašytojų knygos visada bus brangios, nes pernelyg mažas procentas žmonių jas skaito.
Į Lenkiją kelių neuždarysime
Valdžia vis svarsto, ką daryti, kad pirkėjai neplūstų į Lenkiją pigesnių prekių. Bet I.Šimonytė ir čia neturi vieno recepto.
Pasak jos, Lenkijai išlošia per masto ekonomiką ir atpigusį zlotą, kuris leido kai kurių produktų kainas euro atžvilgiu sumažinti 40 procentų.
„Nėra tokio PVM, kuris atsvertų 40 procentų nukritusią kainą“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja.
O kas labiausiai stebina I.Šimonytę dabartiniuose ginčuose?
„Manęs niekas čia nestebina. Žmonės mato, ir viską fiksuoja bei kelia į feisbuką. Ir toliau tai darys“, – neabejoja ji.
