Praėjusį pavasarį aktyvūs Lietuvos gyventojai ir socialiai atsakingas verslas pradėjo garsiai kalbėti apie būtinybę didinti gynybos finansavimą bent iki 4 proc. BVP.
Nors tada, iniciatyvos „4 procentai“ pradžioje, kai kam toks tikslas atrodė per ambicingas, šiandien – jis jau viršytas. Turime pokytį nuo 2,77 proc. iki 5–6 proc., kuris yra didžiausia BVP dalis gynybai visame NATO.
Patikimos ir saugios gerovės valstybės pamatas
Belieka nuoširdžiai pasidžiaugti ir padėkoti sprendimų priėmėjams: kai labiausiai reikėjo, mūsų valstybė susitelkė ir padarė tai, kas buvo būtina. Tikime, kad pastaruoju metu suaktyvėjusios diskusijos dėl tikslo padės rasti geriausius sprendimus ir sutarti dėl vieningo kelio, kaip pasiekti 5–6 proc. BVP gynybai kuo greičiau.
Juolab, kad tokią ambiciją palaiko visuomenė. Mūsų iniciatyvos atliekamos šalies gyventojų nuomonės apklausos rodo, kad didžioji dauguma realiai suvokia grėsmes Lietuvai ir aiškiai sako, jog niekas kitas, o gynyba yra aiškus, pagrindinis jų prioritetas.
Tą savo el. parašais per rekordinį laiką patvirtino daugiau nei 50 tūkst. Lietuvos piliečių, kuriems esame dėkingi. Padėkos nusipelno ir dešimtys Lietuvos verslų, skyrusių finansinę paramą iniciatyvai „4 procentai“, kuri, pačių politikų žodžiais, padėjo jiems priimti ryžtingus sprendimus.
Taip yra todėl, jog visi suprantame, kad Lietuvos saugumas yra mūsų šalies gerovės pamatas. Mažai kas ginčytųsi, jog Lietuvos žmonės nusipelnė savo šalyje jaustis saugūs, žinodami, kad mūsų visų laisvė yra nekvestionuojama vertybė, kurios nebeatiduosime niekam. Krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės žodžiais, „nebijome tokių kalbų apie tuos 5 proc., nes ne apie procentus kalbame, o kalbame apie tai, kad viską padarysime, jog Lietuva tikrai būtų pajėgi efektyviai apsiginti.“
Dabar nusiuntėme aiškią žinią sąjungininkams – esame patikimi partneriai, saugumo kūrėjai, ne tik gavėjai.
Tik saugioje valstybėje verslas gali susikoncentruoti į pagrindinį savo uždavinį – didinti ekonomikos pyragą, kuris, savo ruožtu, kuria didesnę gerovę visiems. Į saugią valstybę paprasčiau pritraukti užsienio investicijas ir kapitalą, už kurį nebereikia mokėti rizikos premijos.
Dabar nusiuntėme aiškią žinią sąjungininkams – esame patikimi partneriai, saugumo kūrėjai, ne tik gavėjai. Tai neabejotinai išgirdo ir tie, kurie kasdien stengiasi mus įbauginti. Jie išgirdo, kad mes nebijome.
Sprendimai priimti – metas veikti
Matyt, visi galime sutarti, kad dėl gynybos finansavimo šaltinių diskutuoti galime ir privalome. Laisvė diskutuoti demokratinėje visuomenėje yra viena iš vertybių, kurią gina Lietuvos kariuomenė.
Šalies verslas sutiko mokėti didesnį pelno mokestį, kuris buvo pakeltas pernai, ir taip prisidėti prie mūsų šalies saugumo. Toliau esame įsitikinę, kad geriausias sprendimas sparčiam gynybos finansavimui yra valstybės skola, kuri vis dar yra viena mažiausių visoje Europos Sąjungoje (ES).
Vienareikšmiškai svarstytinos ir idėjos gynybos finansavimui naudoti bendrus ES finansinius instrumentus. Negalime nesutikti su ministro pirmininko Gintauto Palucko kiek anksčiau išreikšta pozicija, kad „siekiant tvaraus ir ilgalaikio finansavimo, būtinos sutelktos visos ES šalių pastangos. Kalbame ir apie lėšas iš Europos gynybos fondo, kuris funkcionuotų panašiai kaip Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (angl. Recovery and Resilience Facility (RRF)) bei teiktų ženklią finansinę pagalbą pafrontės valstybėms; tai – ir gynybos pramonės plėtra, ir kiti skolinimosi instrumentai.“
Valstybės skolą akcentavo ir sveikintina „Stiprūs Kartu“ iniciatyva – Lietuvos gynybinės galios tyrimas. Skolos bijoti nereikia, kaip jos nebijo tūkstančiai Lietuvos naujakurių, perkančių naują būstą. Kartais skolintis – tiesiog būtina.
Auganti ekonomika yra svarbi saugumo dedamoji. Ji ne tik atneša daugiau mokesčių į gynybos biudžetą, bet ir mažina socialines įtampas, kurias neišvengiamai sukeltų besitraukiantis ekonomikos pyragas. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia – užtenka pažvelgti į kaimyninę Estiją.
Todėl sveikiname sprendimų priėmėjų ryžtą išvengti ženklaus mokestinės naštos didinimo gynybos sąskaita. Tai yra išmintingas požiūris, todėl norime palinkėti išlaikyti šį ryžtą, kai istorinis VGT sprendimas taps konkrečiais teisės aktais.
Prezidento Gitano Nausėdos žodžiais tariant, „Rusijos karinės agresijos tikimybė tebėra reali, tačiau ji nėra neišvengiama.“ Tikimės, kad politikams pavyks diskutuoti efektyviai ir sprendimus paversti veiksmais kuo greičiau.
Įsipareigojimas, kurio privalome laikytis
VGT priėmus istorinį sprendimą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad „sunkūs laikai reikalauja drąsių sprendimų, todėl kviečiame savo sąjungininkus sekti šiuo pavyzdžiu.“
Didesnės investicijos į gynybą ir su tuo susiję ryžtingi sprendimai yra vienintelis šiuo metu svarbus naujametinis pažadas, kuris leidžia Lietuvos žmonėms ir verslui užtikrinčiau žvelgti į ateitį.
Šį pažadą naujai išrinktiems politikams ir suformuotai Vyriausybei reikia įgyvendinti pirmiausia, nepaisant visų kitų. Tai yra pažadas, kurį privalu įvykdyti dabar.
