Dabar populiaru
Publikuota 2022 09 27, 13:20

Investavimo ringas: rinktis pasyvų ar aktyvų investavimą?

Galvojant apie tai, kaip apsaugoti santaupas nuo infliacijos, ne vienam gali kilti klausimas, kas yra pasyvus, o kas – aktyvus investavimas. Sutelktinio finansavimo platformos Marketingo vadovė Monika Lenčickaitė sako, kad pirmiausiai kiekvienas žmogus turėtų priimti sprendimą investuoti, santaupų nelaikyti „kojinėje“ ar banko sąskaitoje, o ne stebėti, kaip kas mėnesį krenta jų perkamoji galia.
Monika Lenčickaitė
„Profitus“ Marketingo vadovė Monika Lenčickaitė / Martyno Zarembos nuotr.

Jei jau nusprendėte investuoti, reikėtų pagalvoti, kokį investavimo būdą naudinga rinktis: aktyvų ar pasyvų? O gal geriau savo lėšas paskirstyti, taip jas maksimaliai saugiau investuojant? Dalį investuojant pasyviai, o dalį – aktyviai, taip turint galimybę lyginti praktinę naudą, o ne tik teorines galimybes.

Kuo skiriasi aktyvus investavimas nuo pasyvaus?

Pasak M.Lenčickaitės, pasyviu investavimu galime vadinti dvejopą procesą. „Vienas, kuomet skiriate konkrečią sumą investicijoms ir pavedate jos administravimą investiciniam fondui, o šis parenka, į ką bus investuoti jūsų pinigai. Kita – kuomet žmogus nusistato, kokią sumą kiekvieną mėnesį jis gali skirti investavimui, nustato vadinamą automatinį režimą sutelktinio finansavimo platformoje (SFP) ir nesikiša į procesą“, – sako pašnekovė.

Pasyvus investavimas naudingesnis tiems, kas neturi laiko stebėti ir priiminėti sprendimus.

Antruoju būdu asmuo kiekvieną mėnesį automatiškai skiria vienodą sumą pinigų investavimui, pavyzdžiui, 100 ar kelis šimtus eurų, kurie gali investicinę sąskaitą papildyti, kaip periodinis pavedimas, ar automatinis sąskaitų apmokėjimas per e. banką.

„Svarbu pabrėžti, kad investuotojas, pasirinkęs „automatinio investavimo“ funkciją per sutelktinio finansavimo platformą, renkasi kriterijus, tokius kaip projektų, į kuriuos investuojama, terminai (nuo 6 iki 18 mėn.), palūkanų dydžiai ir projekto rizikingumas (nuo A iki D kategorijos). Pinigus sistemos algoritmas investuoja tik tada, kai jie atitinka paties investuotojo nustatytus kriterijus“, – pasakoja M.Lenčickaitė.

Aktyvus investavimas yra toks, kuomet žmogus nuolat stebi rinką ir renkasi, kur ir kaip investuoti, kokius naujus projektus rinktis, kalbant apie sutelktinio finansavimo platformas (SFP) ar akcijas, sprendžia jas parduoti ir įsigyti naujas, jeigu mato poreikį.

Aktyvus investavimas per SFP reikalauja tik stebėti, kokie nauji projektai atsiranda ir ar jie tenkina jūsų poreikius.

„Svarbu akcentuoti, kad aktyvus investavimas per SFP yra gerokai paprastesnis nei nuolat „žongliruoti“ akcijomis, ar būti aktyviu investuotoju kitose srityse. Tai reikalauja nuolatinio finansų rinkų stebėjimo ir gebėjimo susigaudyti naujienose taip, kaip jose susigaudo profesionalūs investuotojai. Aktyvus investavimas per SFP reikalauja tik stebėti, kokie nauji projektai atsiranda ir ar jie tenkina jūsų poreikius dėl terminų ir palūkanų bei kokią sumą skirti vienam ar kitam projektui“, – tvirtina M.Lenčickaitė.

15min nuotr./Kas geriau – pasyvus ar aktyvus investavimas?
15min nuotr./Kas geriau – pasyvus ar aktyvus investavimas?

Kokiam žmogui, kuris būdas labiau tinka?

Anot „Profitus“ Marketingo vadovės, aktyvus investavimas per SFP tinka iš esmės kiekvienam, nes žmogui reikia apsispręsti dėl kelių kriterijų, reikia kur kas mažiau investicinio raštingumo, nei kitose investavimo srityse.

„Bet kokiu atveju, pasyvus investavimas naudingesnis tiems, kas arba neturi laiko patiems stebėti ir priiminėti sprendimus, arba tiesiog nenori, nes investavimas yra ne jo sritis. Vis tik rekomenduojame rinktis tokius investavimo būdus, kuriuose galima gana dažnai stebėti, kaip sekasi jūsų investicijoms. Dabartinės priemonės tai leidžia daryti gana paprastai.

Šiuo metu aktyvus investavimas per SFP naudingas dar ir tuo, kad mūsų srityje labai greitai reaguojama į besikeičiančią situaciją, nes palūkanos gana aktyviai didinamos atsižvelgiant į infliaciją. Taip investuotojas turi galimybę rinkdamasis vis naujus projektus investuoti taip, kad grąža atitiktų aktualijas. Pavyzdžiui, dar prieš metus – pusantrų, palūkanos siekė 5–7 proc., o šiuo metu yra 9–12 proc.“, – pasakoja M.Lenčickaitė.

Patyrę investuotojai žino – kuo ilgesni investavimo terminai, tuo didesnė geresnio uždarbio galimybė.

Minimali suma investuojant per SFP yra nuo 50 Eur, „Profitus“ platformoje – nuo 100 Eur. Investuojant pasyviai, pavyzdžiui, per investicinį draudimą, sumą, kurią kas mėnesį mokės žmogus, jis pasirenka pagal savo galimybes. Tačiau šis investavimo būdas retai garantuoja didesnę grąžą ir ji dažniausiai būna minimali, o investavimas per fondus – pelningesnis. M.Lenčickaitės teigimu, universalaus patarimo, ką rinktis, tikrai nėra, lygiai taip pat, kaip negalėtų būti, kokį patiekalą galima pasiūlyti, kad jis tiktų visiems.

Kalbant apie terminus, kokius juos reiktų pasirinkti investuojant, investicijų ekspertė pabrėžia, kad yra viena taisyklė, nepaisant to, ar jūs aktyviai investuosite, ar pasyviai – neskaičiuoti investicijų 12 mėnesių „žingsniais“. Pasiryžus investuoti verta nutarti, kad investuotų pinigų neliesite bent 3 metus. Be abejo, gyvenime gali nutikti visko, tačiau patyrę investuotojai žino – kuo ilgesni investavimo terminai, tuo didesnė geresnio uždarbio galimybė. Jeigu atsitinka trumpalaikiai investicinio portfelio kritimai, per du, tris ar penkerius metus tai išsilygina per augimo periodus. Optimalus terminas – 10 metų, ne veltui tokį dažnai siūlo ir investiciniai fondai pasirašant sutartis.

„Pastebime, kad šiais metais bendras žmonių investicinis raštingumas gerokai padidėjęs. Ar nutarus investuoti reikia kažkokių išskirtinių žinių? Priklauso nuo to, ką renkatės. Jeigu paprastesnį investavimą per SFP, tuomet užtenka tiesiog paskaityti informaciją internete, būtinai įdėmiai perskaityti sąlygas, prieš pasirašant sutartis, nesvarbu, ar jos būtų popierinės, ar kuriant savo paskyrą sutelktinio finansavimo platformoje.

Lietuvoje informacijos apie investicijas pastaruoju metu tikrai yra labai daug, mes taip pat skiriame daug dėmesio esamų bei galimų investuotojų edukacijai organizuodami tiesioginius pokalbius su įvairiais investicijų ekspertais. Šiuos vaizdo įrašus galima rasti „Profitus“ YouTube kanale, o apie būsimus renginius galima sužinoti tiek prenumeruojant mūsų naujienlaiškį, tiek stebint naujienas mūsų socialinės medijos paskyrose“, – sako M.Lenčickaitė.

Ji priduria, kad pradėjus investuoti domėjimasis šia sritimi tik auga, nes dažnam investuotojui atsiranda natūralus poreikis paskaityti ar peržiūrėti naujienas apie investavimą.

„Kiek tai įtraukia, mes matome ir savo klientų, kurių turime per 24000, statistikoje. Retas, pradėjęs 100 eurų tuo apsiriboja, dažniausiai žmonės padidina investuojamas sumas, nes pamato, kad jų santaupos yra ne tik saugios, bet ir auga dėl gaunamų palūkanų, o ne mažėja dėl rekordinės infliacijos“, – patikina investicijų ekspertė M.Lenčickaitė.

Specialusis projektas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką