Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuva norėtų naudos iš „Brexit“, bet be skrydžių verslui tai gali likti tik svajone

Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth Londone
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Karalienė Elizabeth II
Šaltinis: 15min
7
A A

Už investicijų pritraukimą atsakinga VšĮ „Investuok Lietuvoje“ mano, kad Lietuva galėtų pasipelnyti iš „Brexit“ – po Europą pasklis būrys kompanijų, ieškančių naujų namų, o dalį jų galėtų priglausti Lietuva. Naujus investuotojus siūloma vilioti atidarant tiesioginius skrydžius į Londono pagrindinius oro uostus, pasirūpinant darbuotojų perkvalifikavimu ir investuojant į gamybines patalpas atėjūnams.

Agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas mano, kad jei Lietuva tikisi naudos iš „Brexit“, turėtų pradėti nuo tiesioginių skrydžių į Londono pagrindinius oro uostus.

Nuotr. iš asmeninio archyvo/„Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas
Nuotr. iš asmeninio archyvo/„Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas

„Jei Lietuva nori ką nors laimėti iš „Brexit“, tai mes su „Ryanair“ nieko nepaskraidinsime. Jei Lietuva neturės tiesioginio skrydžio su Londonu, tai mūsų pasiūlymai tampa dramatiškai sudėtingi. Per mūsų 3–4 darbo metus investuotojai kažkaip atskrenda ir sako, na, kad viskas būtų lyg ir gerai, bet čia jūs turite susitvarkyti. Ir jei to neįvyks per artimiausius porą metų, mūsų šansai pritraukti kažkokį stiprų vardą yra nykstamai maži. Arba įjungi šildymą žiemą į pastatą, arba jį uždarai“, – sako M.Katinas.

Viliotų gamintojus ir bankus

Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) Lietuvai galėtų atnešti kelias pagrindines galimybes: į Lietuvą būtų galima pervilioti gamybos įmones, daugiausia automobilių ir lėktuvų komponentų ar medicinos įrangos, taip pat bankų paslaugų centrus, arba paskatinti čia kurti naujas finansinių technologijų įmones. Tokias galimybes „Investuok Lietuva“ pristatė savo atliktoje studijoje.

Agentūros analitikų grupės vadovė Lijana Lubytė aiškina, kad „Brexit“ gali reikšti muitų atsiradimą, todėl automobilių ir lėktuvų gamintojams kiltų papildomų išlaidų, taip pat ir administracinių kliūčių: jie turėtų atitikti dvigubus – Didžiosios Britanijos ir ES – standartus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Tesla“ gamykla Kalifornijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Tesla“ gamykla Kalifornijoje

„Kietojo „Brexit“ atveju Pasaulinės prekybos organizacijos taisyklės reikštų, kad automobiliams būtų taikomas 10 proc. muitas, o komponentams – 4 proc. Be to, prisidėtų visos muitinės procedūros, administracinė našta didžiulė. Migracija taip pat labai svarbu, apie 10 proc. darbuotojų yra ne iš JK“, – aiškina L.Lubytė.

Pasak jos, Lietuva greičiausiai nepervilios didžiųjų automobilių gamintojų, bet gali taikytis į komponentus gaminančias įmones, ir nebūtinai vien tik iš JK. Mat jei gamintojai kelsis į Vidurio ir Rytų Europos šalis, kur automobilių pramonė išplėtota, pvz., Čekiją, Slovakiją, konkurencija ten didės, ir Lietuvos pasiūlymai mažesnėms įmonėms gali sulaukti dėmesio.

O bankai, pasak jos, jau skelbia apie darbuotojų perkėlimą iš JK į kitas šalis – mat dėl šalies pasitraukimo iš ES bankai neteks vadinamųjų „paso teisių“ – užregistravę įstaigą Didžiojoje Britanijoje bankai veiklą galėjo vykdyti visoje ES.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Londonas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Londonas

„Konkurencija dėl didžiųjų bankų yra tikrai didžiulė, čia įsitraukusi Prancūzija, Vokietija su Frankfurtu, taip pat Dublinas, Amsterdamas, Liuksemburgas ir kiti miestai – visi bando save kuo labiau reklamuoti. Lenkija tuo tarpu supranta, kad čia aukščiausio lygio bankų vadovų pritraukti greičiausiai nepavyks, todėl ji orientuojasi į paslaugų centrus, aptarnavimo funkcijas, nes to reikia visiems bankams“, – sako L.Lubytė.

Anot jos, ir Lietuva galėtų orientuotis į regioninės reikšmės bankus ir jiems siūlyti perkelti aptarnavimo funkcijas.

„Didžiausias potencialas būtų regioninių lyderių paslaugų centrai. Tai būtų tokie paslaugų centrai, kurie galėtų planuoti daugiausia 1500 darbo vietų“, – sako L.Lubytė.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Banksy priešinys
AFP/„Scanpix“ nuotr./Banksy priešinys

Finansinės technologijos, pasak M.Katino, turi potencialo tapti ateities industrija, todėl mažos besisteigiančios bendrovės Vilniuje ateityje galėtų išaugti iki regioninių ar pasaulinių kompanijų.

„Jei Vilnius taptų šios finansinių technologijų revoliucijos priešakiniu miestu, didelė tikimybė, kad ne tik mažos kompanijos, bet ir pasauliniai bankai į mus žiūrėtų kaip į Singapūrą – į vietą, iš kurios ateina inovacijos, talentai, kompetencijos. Tuomet investicijų kiekis čia per kitus 20 metų tik augtų“, – sako M.Katinas.

Dar reikia mokymų ir betono

Agentūros „Investuok Lietuva“ ekspertai mano, kad Lietuva taptų patrauklesnė JK aplenkiančioms investicijoms tuomet, kai kompanijoms galėtų pasiūlyti talentus ir stogą virš įrangos.

„Greitas darbuotojų perkvalifikavimas užtikrintų žemesnės kvalifikacijos darbuotojų pasiūlą automobilių pramonėje ar aviacijoje. Tuomet yra labai svarbi infrastruktūra – tai apima laisvąsias ekonomines zonas (LEZ), pramoninius pastatus. O gyvybės mokslams labai svarbus yra sterilizacijos centras, kurio Lietuva iki šiol neturi“, – sako M.Katinas.

Jis aiškina, kad įmonės Lietuvoje neturi galimybių greitai įsikurti, kadangi dalyje LEZ iki šiol yra durpynų, pelkių ir miškų.

„Kažkada Lietuva startavo su požiūriu, kad industrinis parkas yra detaliajame plane pažymėtas plotas, kuriame auga krūmai ir medžiai. Tai atvažiuoja investuotojas, tu jam parodai, kad, va, medžius išsikirsi, tiesa, medžių kirsti negalima – tu su miškininkais susitarsi. Ir po 4 metų, kai pabaigsi poveikio aplinkai vertinimo procedūras, galėsi statyti gamyklą, jei ta bobutė, kuri šalia gyvena, neprieštaraus“, – sako M.Katinas.

Jis pažymi, kad dabar LEZ jau siūlo komunikacijas, tačiau tuo pat metu Čekijoje nauji investuotojai gali laikinai nuomotis pastatus ir juose iškart pradėti vykdyti veiklą – tuo reikėtų sekti ir Lietuvai.

„Dabartinės mūsų LEZ Europoje siekia viduriuką, kai kur dar nesiekia, pagal tai, ką investuotojai gali išsirinkti. Ne kartą sakiau, kad pralošėme keletą kompanijų, kurios atvažiavo į Lietuvą ir prašė gamybinių pastatų“, – sako M.Katinas ir pažymi, kad valstybė kelių milijonų eurų investicijomis galėtų tikėtis pritraukti šimtų milijonų eurų investicijas iš užsienio, kurios kurtų tūkstančius darbo vietų.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./„Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./„Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas

Pasak agentūros vadovo, į Lietuvą medicinos įrangos gamintojai neateina dėl to, kad joms arba reikia pačioms pasistatyti įrangos sterilizacijos centrą, arba produktus sterilizuoti gabenti į užsienį.

„Jei toks miestas kaip Klaipėda pasistatytų sterilizacijos centrą, jis šioje srityje taptų labai konkurencingas“, – žada M.Katinas ir pažymi, kad šį centrą su valstybės pagalba galėtų pastatyti ir privatus kapitalas.

Bankų paslaugų centrų vilionei, anot jo, itin reikalingas susisiekimas verslo klasės oro linijomis, taip pat ir pakankama užsienio kalbas mokančių specialistų pasiūla – be anglų kalbos, reikalingos vokiečių, skandinavų, prancūzų kalbų žinios ir jos turėtų būti integruotos į esamas mokymo programas.

„Visi šie pasiūlymai nėra susiję tik su „Brexit“, jie daugiau ar mažiau susiję apskritai su investicinės aplinkos gerinimu. Tai galiotų ir amerikiečiams, ir britams, ir vokiečiams“, – sako M.Katinas.

Laikas susigrąžinti talentus

Dar viena sritis, kur Lietuva galėtų išlošti iš „Brexit“ – tai specialistų susigrąžinimas iš Didžiosios Britanijos. Šiuo metu tik 7 proc. JK gyvenančių lietuvių svarsto grįžti į Lietuvą, o 21 proc. po JK išstojimo rinktųsi gyventi kitoje ES šalyje.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Lėktuvas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Lėktuvas

„Talentų pritraukimo klausimas yra susijęs su tuo, kad valstybė, kaip ir investicijų atveju, turėtų pasirengti strategiją, įkurti vieną instituciją, kuri tuo užsiimtų. Jau šiandien mūsų demografiniai rodikliai, nedarbo rodikliai ir vieši pareiškimai parodo, kad trūksta žmonių. Mes esame pasiruošę ir mums būtina kalbėti, kaip mes susigrąžinsime dalį žmonių, kuriems darbo vietos yra kuriamos Lietuvoje. Savaime tai neįvyksta“, – sako M.Katinas.

Jis taip pat pažymi, kad tikisi švelniausios įmanomos „Brexit“ baigties – tai būtų naudingiausia visoms pusėms.

„Daugiausia grėsmės yra kietajame scenarijuje, kadangi tai mūsų tautiečiams reikštų dramatiškus pokyčius, turėtume daug negatyvių dalykų. Kietasis scenarijus investicijų srityje reikštų, kad JK verslai išsikrausto ir pasklinda po Europą. Bet mums derėtų koncentruotis į savas nišas, kuriose galime kažką nuveikti. Netgi neįvykus „Brexit“ mes jau laimime iš to, kad kompanijos, užuot įsisteigusios Londone, ten nebesisteigia“, – sako M.Katinas.

„Investuok Lietuvoje“ atstovai tikina studiją parengę savo vidiniais ištekliais, konsultuodamiesi su rinkos dalyviais.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką