Sekite 15min Google
2026 m. rugsėjo 17 d. Paryžiaus teismas (Tribunal judiciaire de Paris) nusprendė, kad prancūzų bendrovė „Kamad Reworked“, iš autentiškų „Louis Vuitton“ gaminių dalių kūrusi ir pardavinėjusi naujus drabužius, papuošalus ir aksesuarus, pažeidė prabangos namų prekių ženklų teises ir vykdė nesąžiningą konkurenciją. Bendrovei priteista sumokėti 920 000 eurų, uždrausta toliau prekiauti tokiais gaminiais ir nurodyta sunaikinti atsargas.
Kas yra „upcycling“ ir kodėl populiarėja?
Upcycling – tai seno daikto ar jo dalių pavertimas nauju, dažnai vertingesniu gaminiu. Prabangos segmente tai dažniausiai reiškia, kad dėvėta rankinė ar diržas išardomi, o elementai su prekių ženklu – monograma, logotipas, sagos – panaudojami naujuose drabužiuose ar papuošaluose.
Tokie gaminiai patrauklūs keliais aspektais: pirkėjas gauna išskirtinį, dažnai vienetinį daiktą, jame matomas žinomas prekių ženklas, o kartu galima jaustis prisidedant prie tvaresnio vartojimo. Būtent šis derinys ir tapo teisinio ginčo šerdimi: kas naujam gaminiui suteikia daugiau vertės – perdirbėjo kūryba ar dešimtmečiais puoselėtas prekių ženklas?
„Louis Vuitton“ prieš „Kamad Reworked“
„Kamad Reworked“ ardė autentiškus „Louis Vuitton“ gaminius ir jų medžiagas naudojo naujiems drabužiams, papuošalams ir aksesuarams. Ant jų matėsi „Louis Vuitton“ žodinis prekių ženklas, garsioji LV monograma ir „Damier“ langelių raštas.
Teismas pripažino, kad buvo pažeisti „Louis Vuitton“ prekių ženklai, ir priteisė 750 000 eurų – už plačiai žinomų (reputaciją turinčių) prekių ženklų savininko teisių pažeidimą; 10 000 eurų – už atskiro Prancūzijoje registruoto vaizdinio prekių ženklo pažeidimą ir 160 000 eurų – už nesąžiningą konkurenciją. Iš viso – 920 000 eurų.
Be to, teismas uždraudė tolesnę prekybą ir nurodė sunaikinti gaminius.
„Chanel“ byla ir platesnė teismų praktika
Tai jau antras toks Paryžiaus teismo sprendimas prieš tą pačią bendrovę. 2026 m. gegužės 21 d. teismas palankiai „Chanel“ išsprendė ginčą dėl papuošalų (vėrinių, apyrankių, auskarų, diržų grandinėlių), pagamintų iš „Chanel“ sagų ir sagčių su dviguba „C“ monograma bei žodžiais „Chanel“ ir „Coco“.
„Kamad Reworked“ neįrodė, kad šios dalys tikrai iš autentiškų „Chanel“ parduotų gaminių, bet teismas pažymėjo, kad net ir įrodžius jų kilmę bylos baigtis nesikeistų.
Kodėl neveikia „teisių išnaudojimo“ principas?
Pagrindinis „Kamad Reworked“ gynybos argumentas buvo prekių ženklo teisių išnaudojimas: kai gaminys savininko ar su jo sutikimu pateikiamas į Europos ekonominės erdvės rinką, savininkas nebegali drausti to konkretaus daikto perparduoti. Būtent todėl teisėtai veikia antrinė prekyba.
Vis dėlto ši išimtis taikoma gaminiui, perparduodamam iš esmės nepakeistos būklės. Teismas konstatavo, kad „Kamad Reworked“ prekiavo ne tais pačiais daiktais, kuriuos į rinką pateikė „Louis Vuitton“. Iš prekių ženklu pažymėtų elementų sukurtas visiškai naujas gaminys niekada nebuvo savininko pateiktas į rinką, todėl jo pardavimas laikomas pirmine, o ne tolesne komercializacija ir jai reikia atskiro savininko sutikimo.
Be to, net ir tada, kai teisės išnaudotos, prekių ženklo savininkas gali prieštarauti tolesnei prekybai, jei turi pagrįstų priežasčių – visų pirma, jei gaminio būklė po pateikimo į rinką buvo pakeista ar pabloginta. Teismų praktikoje tokiomis priežastimis pripažįstama ir tai, kad tolesnė prekyba gali rimtai pakenkti prekių ženklo reputacijai (tai ypač aktualu prabangos prekėms), arba kad sukuriamas klaidingas įspūdis, jog pardavėją ir prekių ženklo savininką sieja komercinis ryšys.
Nei tvarumas, nei kūrybos laisvė nėra pasiteisinimas
„Kamad Reworked“ taip pat tvirtino, kad jos veikla suteikia daiktams antrą gyvenimą. Teismas nurodė, kad nei ES, nei Prancūzijos teisės nuostatos, neleidžia dėl upcycling riboti intelektinės nuosavybės teises. Be to, pačios bendrovės dokumentai parodė, kad išardyti gaminiai turėjo nemažą vertę antrinėje rinkoje ir galėjo būti perparduoti nepakeisti – taigi bendrovė ne prailgino jų gyvavimą, o pašalino juos iš antrinės rinkos.
Atmestas ir kūrybos laisvės argumentas: net jei galutiniai gaminiai yra originalūs, ši laisvė negali pateisinti prekių ženklų teisės apėjimo komerciniais tikslais.
Teismas taip pat konstatavo nesąžiningą konkurenciją: atsakovas sąmoningai naudojosi „Louis Vuitton“ reputacija, pats neinvestuodamas į prekių ženklo kūrimą. Neišgelbėjo ir autentiškumo sertifikatai bei paaiškinimai, kad bendrovė nesusijusi su prekių ženklo savininku. Teismo vertinimu, jie netgi padidina suklaidinimo riziką: kai monograma yra matomiausioje gaminio vietoje, pirkėjas gali manyti, kad bendrovės oficialiai bendradarbiauja.
Ką tai reiškia Lietuvoje?
Prancūzijos teismo sprendimas Lietuvos teismams neprivalomas, tačiau prekių ženklų teisė ES yra iš esmės suderinta, o taisyklės kildinamos iš tų pačių ES teisės aktų ir ESTT praktikos. Todėl tikėtina, kad panašūs argumentai būtų vertinami panašiai ir Lietuvoje.
Lietuvoje Prekių ženklų įstatymo 19 straipsnis įtvirtina tą patį teisių išnaudojimo principą – savininkas negali uždrausti žymėti prekių, kurios jo paties ar jo sutikimu buvo išleistos į ES rinką, tačiau ši taisyklė netaikoma, jeigu savininkas turi pagrįstų priežasčių prieštarauti dėl pasikeitusios ar pablogėjusios prekių būklės.
Taip pat nesąžiningos konkurencijos draudimas Lietuvoje reglamentuojamas Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris draudžia savavališkai naudoti žymenį, tapatų ar panašų į kito ūkio subjekto registruotą prekių ženklą, jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti to ženklo reputacija arba gali nukentėti jo reputacija.
Praktiniai patarimai
Upcycling verslui ir kūrėjams verta pirmiausia įvertinti, ar naujame gaminyje matomas svetimas prekių ženklas ir ar būtent jis yra pagrindinis gaminio traukos elementas. Nereikėtų tikėtis, kad riziką pašalins įspėjimas „nesame susiję su prekių ženklo savininku“ ar autentiškumo sertifikatas – teismas juos vertino priešingai. Savaime neapsaugo ir tvarumo argumentas, ypač jei perdirbami daiktai galėjo būti perparduoti nepakeisti.
Prekių ženklų savininkams sprendimas patvirtina, kad teises galima veiksmingai ginti net tada, kai naudojamos autentiškos, o ne suklastotos dalys. Verta stebėti rinką, fiksuoti pažeidimus ir prieš kreipiantis į teismą pateikti pretenziją.
Paryžiaus teismo pozicija aiški: tvarumo idėja nėra licencija naudotis svetimu prekių ženklu. Upcycling savaime nėra neteisėtas, tačiau svetimas prekių ženklas negali būti pagrindinis pardavimo variklis – nebent tam yra savininko sutikimas.
