Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Iš verslininko pasiskolinusi neįgali moteris pasijuto apgauta: galiu netekti namų ir darbo

Nelaiminga moteris.
Fotolia nuotr. / Kaunietė sako, kad gali netekti namų, darbo ir neišgali nusipirkti vaistų.
Šaltinis: 15min
1
A A

Neįgali moteris tikina, kad paskolas dalinantis verslininkas privertė ją pasirašyti negarbingą sutartį. Neva paskolino kelis tūkstančius litų, o dabar verčia grąžinti penkis kartus didesnę sumą. Kaunietė sako, kad gali netekti namų, darbo ir neišgali nusipirkti vaistų. Verslininkas Gintautas Kalėda nesijaučia kaltas – jis priminė, kad žmogus turi laikytis tokių sutarties sąlygų, kokias pasirašė. Juolab kad klientė pati pripažįsta, kad aiškiai suprato, ką daro.

Ši istorija nutiko prieš metus. 29 metų Brigita neteko darbo, turėjo finansinių sunkumų, todėl skubiai reikėjo pinigų. Nusprendė pasirašyti vekselio sutartį su verslininku G.Kalėda, su kuriuo jau anksčiau turėjo reikalų.

„Iš to žmogaus skolinausi ne pirmą kartą. Tik anksčiau turėjau darbą, uždirbdavau, todėl visada grąžindavau laiku“, – pasakojo Brigita. 

Moteris sakė, kad norėjo iš verslininko pasiskolinti 2 tūkst. litų. Tačiau pamačiusi sutartį, kurią jai siūlė, apstulbo. 

„Jis mane privertė pasirašyti vekselį, kad aš pasiskolinau 8 tūkst. litų. Be to, nuo tos sumos nuskaičiavo 200 litų už administravimo išlaidas. Niekas netikrino mano pajamų, nesiaiškino, koks yra mano kreditingumas. Negavau net čekio, kad man išmokėti pinigai“, – aiškino Brigita.

Jis mane privertė pasirašyti vekselį, kad aš pasiskolinau 8 tūkst. litų. Be to, nuo tos sumos nuskaičiavo 200 litų už administravimo išlaidas. Negavau net čekio, kad man išmokėti pinigai, – aiškino Brigita.

Kitaip tariant, moteris pasiskolino 1,8 tūkst. litų, o verslininkui liko skolinga 8 tūkst. litų.

Tiesa, ji pati pripažįsta, kad aiškiai suprato sutarties sąlygas, suprato, kokia finansinė atsakomybė jos laukia, tačiau vis tiek pasirašė dokumentą.

„Buvau nepavydėtinoje padėtyje. Neturėjau darbo, privalėjau susimokėti už butą, komunalines įmokas. Be to, esu trečios grupės invalidė, man nuolat reikia vaistų, todėl neturėjau kitos išeities, kaip tik pasirašyti“, – kalbėjo Brigita. Sakė, kad jai atlikta stuburo operacija, išimti du šonkauliai.

Bijo netekti namų

Brigita pasakojo, kad iš dalies su tokiomis sąlygomis sutiko ir todėl, nes tikėjosi greitai susirasti darbą ir grąžinti pasiskolintą sumą. Tačiau nesusirado.

„Per antstolę raštu paprašiau paties G.Kalėdos, kad leistų mokėti kiekvieną mėnesį po 200 litų. Taip būčiau galėjusi išgyventi ir grąžinti skolą. Tačiau jis nesutiko“, – teigė Brigita.

Neseniai moteris susirado darbą. Į jos darbovietę atkeliavo G.Kalėdos interesams atstovaujančios antstolės laiškas apie pinigų išieškojimą. Buvo priskaičiuoti ir delspinigiai, todėl suma išaugo iki 10 tūkst. litų.

Brigita teigė, kad kiekvieną mėnesį turi mokėti 20 proc. nuo minimalios algos ir 70 proc. nuo sumos, kuri viršija minimumą.

Man nelieka pinigų nei vaistams, nei drabužiams, nei kitiems būtiniems dalykams. Išvis dabar bijau, kad būsiu iškraustyta į gatvę“, – kalbėjo Brigita.

Ji negalėjo pasakyti, kokią tiksliai sumą kiekvieną mėnesį atiduoda už skolą, nes atlyginimas priklauso ir nuo atlikto darbo.

„Mano alga yra 1,2 tūkst. litų plius tai, ką užsidirbu papildomai. Dėl neįgalumo gaunu 270 litų. Už butą turiu sumokėti apie 700 litų per mėnesį. Man nelieka pinigų nei vaistams, nei drabužiams, nei kitiems būtiniems dalykams. Išvis dabar bijau, kad būsiu iškraustyta į gatvę“, – kalbėjo Brigita.

Jauna moteris spėja, kad pasiskolintą sumą grąžins per septynerius metus. Konkretaus termino, kada skola turi būti atiduota, nėra.

Verslininkas siūlė kreiptis į policiją

Bendrovės „Vygenta Credit“ vadovas G.Kalėda sako, kad konkrečiai šios istorijos neprisimena ir detaliai pakomentuoti negali. Tačiau pabrėžė, kad visi klientai turi pasirašyti sutartis ir grąžinti tik tiek, kiek numatyta dokumentuose. 

„Paskolų yra labai daug. Suprantate, kai žmogus pasiskolina, tai, aišku, pasirašome kažkokį raštelį. Tai būna arba sutartis, arba vekselis, arba dar kitokie dokumentai. Nes jeigu nebūtų sutarties, tai mes negalėtume reikalauti grąžinti pinigus.

Jeigu ji pasiskolino 2 tūkst. litų, tai tegul ir gražina 2 tūkst. litų. Tegul su ta paskolos sutartimi ar vekseliu ateina pas mus ir grąžina tiek, kiek pasiskolino“, – telefonu kalbėjo G.Kalėda. 

Jeigu ji pasiskolino 2 tūkst. litų, tai tegul ir gražina 2 tūkst. litų. Tegul su ta paskolos sutartimi ar vekseliu ateina pas mus ir grąžina tiek, kiek pasiskolino, – telefonu kalbėjo G.Kalėda. 

Kai paaiškinau, kad skaitytoja teigia, jog sutartyje buvo nurodyta didesnė suma nei paskolinta, verslininkas atsakė: „O tai kodėl ji sutartyje nurodė 8 tūkst. litų? Tegul kreipiasi į policiją, gal kažkaip ištirs šitą reikalą.“

Jis kelis kartus pabrėžė, kad žmogus turi laikytis tokių sutarties sąlygų, kokias pasirašė. Juolab kad klientė pati pripažįsta, kad aiškiai suprato, ką daro. 

„Dabar ji pasiskolino iš mūsų pinigus, pasirašė vekselį, nuėjo pas mus ir sako, kad tų pinigų negavo ar gavo mažiau. Ji pati pasirašė“, – kalbėjo verslininkas. 

Suklastojo buhalterės parašą

Brigita mano, kad ši istorija turėtų sudominti ir teisėsaugos pareigūnus. Tarkime, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT).

„Jis teigia, kad man paskolino 8 tūkst. litų. Tai turi būti kažkokie čekiai, turi būti įrodymai, kad būtent tokią sumą man paskolino. Bet viso to nėra, tik mano pasirašyta vekselio sutartis“, – aiškino Brigita. 

Moteris sakė turinti žinių, kad verslininku jau dabar domisi FNTT. Tačiau situacija yra kitokia. Prieš dvejus metus G.Kalėda išties buvo patekęs į teisėsaugos akiratį. Tuo metu jis dirbo vadybininku vienoje Kauno bendrovėje.

Prieš dvejus metus G.Kalėda išties buvo patekęs į teisėsaugos akiratį. Tuo metu jis dirbo vadybininku vienoje Kauno bendrovėje.

Ikiteisminį tyrimą atlikę FNTT pareigūnai nustatė, kad G.Kalėda, neturėdamas įgaliojimų pasirašyti buhalterinės apskaitos dokumentų, iš vieno kliento priėmė pinigus už suteiktas tarpininkavimo paslaugas ir neteisėtai darbdavių vardu išrašė kasos pajamų orderį. Kaunietis suklastojo buhalterės parašą, o pats pasirašė kaip kasininkas. 

Nuo 2012 metų liepos šią baudžiamąją bylą nagrinėja teismas.

Civilinis, o ne finansinis ginčas

Lietuvos bankas paaiškino, kad vekselis nėra finansinė priemonė, todėl tokie ginčai turi būti sprendžiami kaip civiliniai. Tai reiškia, kad neturėdama įrodymų, jog buvo sumokėta mažesnė suma, nei nurodyta sutartyje, Brigita neturi šansų laimėti ginčo.

„Vekselis kreditų rinkoje įprastai naudojamas kaip skolos užtikrinimo priemonė, kuri nėra finansinė. Be to, tarp vekselį išrašiusio asmens ir vekselio turėtojo susiklosto civiliniai santykiai. 

Vekselis kreditų rinkoje įprastai naudojamas kaip skolos užtikrinimo priemonė, kuri nėra finansinė. Be to, tarp vekselį išrašiusio asmens ir vekselio turėtojo susiklosto civiliniai santykiai.

Todėl Lietuvos bankas nėra įgaliotas ir nevykdo jokios su vekselių išdavimu susijusios priežiūros.

Neatsižvelgiant į tai, kokiam skoliniam įsipareigojimui užtikrinti buvo išduotas vekselis: būsto paskolai, vartojimo kreditui ar kitam“, – paaiškino Lietuvos banko Finansinių paslaugų priežiūros skyriaus viršininkė Renata Babkauskaitė.

Vekselių išdavimo tvarką reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas.

Paprastasis skolos vekselis įpareigoja asmenį sumokėti sutartą pinigų sumą iki tam tikros datos. Nesumokėjus, su šiuo dokumentu galima kreiptis į antstolius net be teismo sprendimo ir iš karto pradėti teisines išieškojimo procedūras. 

Komentarai: 1
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką