LB duomenimis, vartojimo kreditų portfelis kredito įstaigose per metus išaugo 24 proc., o gyventojų pasiskolinta suma šiame segmente padidėjo nuo 971 mln. iki 1,27 mlrd. eurų.
Pasak vartojimo kreditų bendrovės „Vivus Finance“ vadovės Giedrės Štuopės, šie pokyčiai nebūtinai reiškia impulsyvesnį vartojimą ar augantį finansinį spaudimą gyventojams.
„Pasiskolintos sumos augimas rodo, kad vartotojų elgsena tampa aktyvesnė, tačiau nebūtinai reiškia neatsakingą skolinimąsi. Greičiau tai signalizuoja, kad gyventojai drąsiau priima finansinius sprendimus, ypač kai paskola skiriama aiškiam tikslui“, – sako G.Štuopė.
Grįžta atidėti planai
Ekspertė svarsto, kad po aukštos infliacijos, išaugusių palūkanų ir bendro ekonominio neapibrėžtumo laikotarpio šiuo metu stebime situaciją, kai, stabilizuojantis pajamoms ir vartotojų lūkesčiams, grįžta noras juos įgyvendinti.
„Kelerius metus dalis žmonių gyveno laukimo režimu – atidėjo remontus, automobilių keitimą ar kitus didesnius pirkinius. Dabar matome, kad pernai užfiksuotas grįžtantis optimizmas“, – teigia „Vivus Finance“ vadovė.
Šiandien vartojimo paskolos vis dažniau naudojamos ne spontaniškam vartojimui, o konkretiems, suplanuotiems poreikiams – būsto remontui, automobilio įsigijimui ar remontui, odontologijos paslaugoms, namų įrengimui ar paskolų refinansavimui.
„Matyti, kad vartojimo paskola vis dažniau tampa finansinio planavimo priemone. Žmonės skolinasi tada, kai turi aiškų poreikį, įvertina savo galimybes ir galvoja ne tik apie tai, kiek gali pasiskolinti, bet ir kokią mėnesio įmoką galės komfortiškai mokėti“, – sako ji.
LB apžvalga rodo ir dar vieną svarbią tendenciją – kartu su augančiomis paskolų apimtimis gerėja ir paskolų kokybė. Ilgiau kaip 90 dienų pradelstų vartojimo kreditų dalis per metus sumažėjo 0,6 proc. punkto – iki 6,8 proc. LB duomenys taip pat rodo, kad dalis vartojimo kreditų imami trumpesniam laikotarpiui, o tai galima vertinti kaip atsargesnį gyventojų požiūrį į ilgalaikius finansinius įsipareigojimus ir norą išlaikyti daugiau finansinio lankstumo.
„Vien augantis skolinimasis savaime nepasako, ar žmonių finansinė situacija gerėja. Tačiau kai kartu matome mažėjančią pradelstų kreditų dalį, tai jau signalizuoja apie brandesnius finansinius sprendimus ir atsargesnį skolinimąsi“, – teigia G.Štuopė.
Ką pakeis naujas reguliavimas?
Ji atkreipia dėmesį, kad artimiausiu metu vartojimo kreditų rinką gali paveikti ir naujas reguliavimas – Seimo sprendimas sumažinti maksimalią vartojimo paskolų kainą nuo 75 iki 40 proc.
„Vartotojams tai gali reikšti mažesnę maksimalią kredito kainą, tačiau rinkos dalyviams – būtinybę dar tiksliau vertinti riziką. Tikėtina, kad konkurencija dėl finansiškai stipresnių klientų didės, o aukštesnės rizikos klientams kredito prieinamumas gali sumažėti“, – sako G.Štuopė.
