Sekite 15min Google
Kaip aiškina advokatė, Darbo kodeksas tokį susitarimą leidžia, tačiau apibrėžia jį daug siauriau, nei atrodo iš pačių susitarimų teksto.
Ribos, pasak jos, yra trys:
- dėl atleidimo pagrindo,
- dėl išlaidų,
- dėl laikotarpio.
Anot jos, toks susitarimas galioja tik dviem atleidimo atvejais iš visų įmanomų.
„Kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių“, – pabrėžė E.Kiznė.
Anot advokatės, visais kitais pagrindais išlaidų atlyginti nereikia. Tarp jų yra nutraukimas šalių susitarimu, darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių ir terminuotos sutarties termino pabaiga.
„Praktikoje dažnai reikalaujama ir tokių išlaidų, kurių reikalauti net ir negalima“, – pabrėžia E.Kiznė.
Pasak jos, atlygintos gali būti tik išlaidos, susijusios su tokių žinių ar gebėjimų suteikimu, kurie viršija darbo veiklai keliamus reikalavimus.
„Susitarime taip pat gali būti nustatyta, ar į išlaidas įskaičiuojamos kelionės, nakvynės ir kitos komandiruotės išlaidos. Jei to nenustatyta, jos į bendrą išlaidų sąskaitą nepatenka“, – aiškino advokatė.
Pasak jos, darbdavys privalo apmokyti darbuotoją dirbti tiek, kiek tai būtina jo darbo funkcijai atlikti. Toks apmokymas, jos teigimu, į susitarimą nepatenka, nes neviršija arbo veiklai keliamų reikalavimų.
„Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimas bei mokymas vykdomas darbo laiku, o šios priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis“, – pabrėžė advokatė.
Jos teigimu, atlygintos gali būti tik tos išlaidos, kurias darbdavys patyrė per paskutinius dvejus metus iki darbo sutarties pasibaigimo.
„Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas kitoks terminas, tačiau jis negali viršyti trejų metų. Senesnės išlaidos į sąskaitą nepatenka, kad ir kokia suma būtų įrašyta pačiame susitarime“, – paaiškino E.Kiznė.
Atskira taisyklė, pasak jos, galioja, kai darbuotojas savo iniciatyva siekia bakalauro ar magistro laipsnio arba profesinės kvalifikacijos pagal formaliojo profesinio mokymo programas, o darbdavys apmoka visas arba bent pusę išlaidų.
„Tada papildomai galima susitarti, kad studijų metu ir dar trejus metus po jų darbuotojas savo iniciatyva be svarbių priežasčių gali išeiti tik atlyginęs darbdavio patirtas išlaidas“, – pabrėžė advokatė.
Pasak jos, susitarimas dėl mokymo išlaidų nėra universalus saugiklis. Jei darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva be savo kaltės arba išeina dėl svarbių priežasčių, išlaidų reikalauti negalima, kad ir kiek mokymai kainavo.
„Darbdaviui tai reiškia, kad susitarimas apsaugo tik nuo savavališko išėjimo, o darbuotojui – kad prie pasirašant verta pažiūrėti, ar mokymai iš tikrųjų suteikia daugiau, nei reikalauja pareigos“, – patarė advokatė.
