Prekybos sektoriuje – didžiausias PVM atotrūkis
Kaip pastebi VMI vadovė Edita Janušienė, dar prieš dešimtmetį Lietuvoje PVM atotrūkis, rodantis skirtumą tarp teoriškai apskaičiuoto ir faktiškai surenkamo pridėtinės vertės mokesčio, siekė net 26,9 proc. Nuosekliai įgyvendinus skirtingas priemones, pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį pavyko sumažinti perpus – iki 13,2 proc.
Skaičiuojama, kad apie trečdalis PVM atotrūkio susidaro prekybos sektoriuje, todėl šiai sričiai ir ateityje bus skiriamas padidintas dėmesys.
Sėkmingai įgyvendinus kasos aparatų atnaujinimo pareigą, šiuo metu 61 tūkst. išmaniųjų kasos aparatų jau teikia duomenis VMI. Šie duomenys leidžia tiksliau matyti realius pardavimų srautus ir identifikuoti galimus neatitikimus.
„Turimi duomenys rodo, kad mažmeniniai prekybininkai, įsidiegę išmaniuosius kasos aparatus, pernai savo apyvartą padidino 10 proc., palyginti su ankstesniais metais. Tuo metu prekybininkų, dirbančių su autonomine įranga, apyvarta pernai buvo 10 proc. mažesnė nei 2024 metais. Šie skirtumai rodo, kad išmaniųjų kasos aparatų naudojimas prisideda prie didesnio skaidrumo ir mažėjančio šešėlio“, – sako E. Janušienė.
Automobilių sektoriaus mokami mokesčiai išaugo beveik triskart
Duomenų integracija leidžia įgyvendinti sprendimus, kurie duoda apčiuopiamų rezultatų skirtinguose sektoriuose.
Pavyzdžiui, įdiegus transporto priemonių savininkų deklaravimo kodą (SDK), per pastaruosius penkerius metus naudotų automobilių sektoriaus sumokamų mokesčių suma išaugo nuo 176 mln. iki 500 mln. eurų.
Panašūs pokyčiai matomi ir dalijimosi ekonomikoje – VMI gavus duomenis iš pavežėjimo platformų, vidutinės šias paslaugas teikiančių asmenų deklaruojamos pajamos per kelerius metus išaugo nuo 140 iki 1200 eurų per mėnesį.
Dėmesio centre – individuali veikla, neefektyviai veikiančios įmonės ir pajamos natūra
Ateityje VMI planuoja dar daugiau dėmesio skirti individualią veiklą vykdantiems asmenims, kurių finansiniai srautai ne visada atitinka deklaruojamas pajamas. Taip pat analizuojamos įmonės, kurios ilgą laiką vykdo veiklą, tačiau nesukuria reikšmingos ekonominės vertės.
„Mes puikiai suprantame naujai įkurto verslo iššūkius ir tai, kad pirmus dvejus ar trejus metus jis gali veikti nuostolingai. Tačiau jei įmonė veikia dešimtmetį ir vis dar nerodo rezultatų, kyla pagrįstų klausimų. Tokie atvejai vertinami kompleksiškai – atsižvelgiama ne tik į deklaruojamus rodiklius, bet ir į faktinius finansinius srautus“, – sako VMI vadovė Edita Janušienė.
Ne mažiau svarbi sritis – pajamos natūra, t. y. darbuotojų ar vadovų gaunamos naudos, kurios nėra išmokamos pinigine forma. Tai gali būti tarnybiniai automobiliai, naudojami asmeniniais tikslais, apmokamos kelionės, renginiai ar kitos naudos. Netinkamai deklaruojant tokias naudas, gali susidaryti mokesčių neatitikimų.
Sustiprinus kontrolę, per kelerius metus jau pasiekta reikšmingų rezultatų – pajamas natūra deklaruojančių įmonių skaičius išaugo nuo 5 tūkst. iki 16 tūkst., o į biudžetą sumokėtas GPM padidėjo nuo 6 mln. iki 28 mln. eurų.
„VMI teikiamų paslaugų skaitmenizavimas leidžia mums ne tik surinkti duomenis, bet ir juos įgalinti. Būtent duomenimis grįstas mokesčių administravimas šiandien tampa pagrindiniu įrankiu siekiant didesnio skaidrumo, sąžiningesnės konkurencijos ir tvariai augančio valstybės biudžeto“, – pabrėžia E. Janušienė.
Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.
