Finansų ministerija teigia, kad mokesčių pakeitimai leis papildyti biudžeto pajamas ir geriau finansuoti gynybą, teisingiau paskirstyti mokesčių naštą ir mažinti socialinę nelygybę.
Europos Komisija taip pat ne kartą yra įspėjusi, kad biudžeto pajamos Lietuvoje išlieka reikšmingai žemesnės nei vidutiniškai Europos Sąjungoje.
Pasak Europos Komisijos, Lietuva ES išsiskiria ypač mažais nekilnojamojo turto, kapitalo, transporto priemonių mokesčiais. Savo ruožtu mažos biudžeto pajamos ir nepakankamas finansavimas turi neigiamą įtaką viešųjų paslaugų kokybei.
Visgi vos pasirodžius reformų projektui, verslo atstovai ir dalis ekspertų įspėjo, kad siūlomas mokesčių kėlimas šiuo metu gali būti žalingas.
„Sudėtingi laikai“
Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Šiaulių banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, rizikuojame savo pavyzdžiu pailiustruoti, kaip veikia Lafero kreivė. Ji parodo įplaukų į biudžetą priklausomybę nuo mokesčio tarifo dydžio: didėjant mokesčio tarifui, sumokamų mokesčių suma iš pradžių didėja, pasiekia optimumą ir pradeda mažėti.
„GPM tarifų įvairovė ir progresyvumas. Žalinga užsienio investicijoms, aukštos pridėtinės vertės verslų plėtrai, startuolių ekosistemai, talentų pritraukimui ir kitoms Lietuvos konkurencingumo kolonoms. Didėja rizika, kad kapitalas trauksis ieškoti palankesnės aplinkos kitur. Gaunantiems įvairių rūšių pajamų, laukia administravimo prasme sudėtingi laikai“, – mano Indrė Genytė-Pikčienė.
Jos teigimu, NT mokesčio išplečiama bazė, sparčiai artėjama prie visuotinio NT apmokestinimo. Pasak jos, komercinis NT (išskyrus žemės ūkio objektus) apmokestinamas papildomai.
„Siūloma naikinti PVM lengvatą šildymui. Sprendimas geras, nes tai labai horizontali lengvata, o iš jos šiuo metu daugiausia naudos turi didelių ir prabangių būstų (pvz. Senamiestyje) savininkai“, – pabrėžia I.Genytė-Pikčienė.
I.Genytė-Pikčienė akcentuoja ir išorinį neapibrėžtumą: „Kuomet sulaukiame tokio masto geopolitinio ir ekonominio neapibrėžtumo iš išorės, bent jau šalies viduje galiojančias taisykles derėtų palaikyti kuo stabilesnes. Ekonomikos dalyviams tokiomis chaoso aplinkybėmis planuotis savo veiklą, investicijas, plėtros ir vystymosi planus ir taip yra labai sudėtinga“.
Apskritai, pasak I.Genytės-Pikčienės, mokestinė sistema darosi labai neelegantiška ir gremėzdiška.
„Tokia maža ir atvira ekonomika, priešingai, turėtų turėti paprastą, lakonišką, lengvai administruojamą ir skaidrią mokesčių sistemą. Na, bent jau mokesčių konsultantai tikrai neliks be darbo“, – sakė I.Genytė-Pikčienė.
Gintarė Verbickaitė: kokią kainą mokėsime už GPM pakeitimus?
Finansų ministerijai trečiadienį paskelbus dalies mokesčių pakeitimus, paaiškėjo, kad net teoriškai dėl reformos Lietuva praras 0,2 proc. BVP, t.y. per 150 mln. Eur kasmet. Tačiau faktiškai – dar daugiau, teigia Gintarė Verbickaitė, „Unicorns Lithuania“ vadovė.
Jos teigimu, GPM didinimas mažins Lietuvos konkurencingumą ir BVP – skatins aukštos kvalifikacijos talentų emigraciją, stabdys ekonomikos augimą, mažins investicijas ir, svarbiausia, be aiškaus įsipareigojimo, kad tai stiprins šalies gynybą. Ką iš tikro reiškia GPM pakeitimai?
„GPM mokesčių pakeitimais planuojama surinkti papildomus 242 mln. eurų. Į valstybės gynybos fondą nukreipiant 2 proc. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų, gautų iš GPM ir atlikus siūlomas jo korekcijas, 2026 m. planuojama gynybai papildomai surinkti 153,3 mln. Eur, o 2027 m. – 170,6 mln. Eur. Kur nukreipsime kitas surinktas lėšas, kurios bus gautos realiai stabdant šalies ekonomikos augimą?“ – sakė G.Verbickaitė.
Anot jos, 2030-aisiais Lietuva gali pasiekti 100 mlrd. eurų BVP, tačiau tam būtina gerinti įmonių prieigą prie kapitalo ir skolinimosi sąlygas. Pernai Lietuvos BVP augo 2,6 proc., jo vertė siekė 78,4 mlrd. eurų. Vos 1 proc. ekonomikos augimo duoda per 800 mln. eurų Lietuvos žmonėms, iš jų per 250 mln. eurų pajamų tenka biudžetui.
„3 proc. BVP augimo – nesunkiai pasiekiamas rezultatas, galintis sukurti Lietuvos biudžetui daugiau vertės nei visa šiuo metu planuojama mokesčių reforma, o papildomai dar ir augintų pajamas. Pavyzdžiui, dar iki 2030 m. Lietuvos informacijų ir ryšių technologijų (IRT) sektorius gali sukurti x4 daugiau BVP, nuo 5 proc. šiuo metu iki 20 proc. Matome, kad toks augimas realus – IRT sektorius 2024 m. prie viso šalies pridėtinės vertės augimo prisidėjo 15 proc.“, – nurodė G.Verbickaitė.
Anot jos, per šiuo metu galiojančią GPM sistemą į Lietuvos biudžetą surenkama daugiau nei 6 mlrd. eurų. Iš papildomo tarifo, kuris siūlomas 36–60 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) per metus gaunantiems gyventojams, planuojama surinkti papildomai vos 43 mln. Tarifas poveikį, pasak jos, padarys per 34 tūkst. gyventojų, kurių pajamos siekia apie 80 tūkst. eurų per metus.
„GPM pakeitimai – ne „turtingųjų“ solidarumo mokestis, jie labiausiai paveiks vidurinę klasę, kuri tempia ekonomiką į priekį – ne tik verslininkus, vadovus, bet ir aukštos kvalifikacijos talentus, į Lietuvą grįžtančius profesionalus, kurie kuria inovatyvius produktus ir paslaugas, augina Lietuvos eksportą ir kuria didžiausią pridėtinę vertę tiek įmonėms, tiek ekonomikai“, – teigė G.Verbickaitė.
Jos nuomone, verslas, ypač globalus, prisitaikys.
„Tačiau jei aukštą pridėtinę vertę kuriantys talentai nuspręs nebekurti Lietuvoje, ekonomika trauksis – mažės pinigų ir viešajam sektoriui, mažės pensijos, biudžete turėsime mažiau pinigų viskam. Valdantieji, sakydami, kad tai palies tik nedidelę dalį Lietuvos gyventojų, klysta – tai palies visus, taip pat ir labiausiai socialiai pažeidžiamus visuomenės narius, kuriems pajamos iš biudžeto yra itin aktualios“, – dėstė G.Verbickaitė.
Šiuo metu siūlomi mokesčių pakeitimai, jos nuomone, ne tik nepadės išspręsti gynybos finansavimo klausimų, bet ir trikdys skubiai reikalingų sprendimų priėmimą, dar labiau sumažins Lietuvos konkurencingumą įtemptoje geoekonominėje aplinkoje, užuot kūrę pagrindus tvariam ir ilgalaikiam ekonomikos augimui.
LPK prezidentas: mokesčių pakeitimai reikšmingai stabdys ekonomikos augimą
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) įspėja, kad siūlomi mokesčių pakeitimai gali reikšmingai pristabdyti šalies ekonomikos augimą tuo metu, kai Lietuva jau susiduria su išorės prekybos iššūkiais ir geopolitinėmis rizikomis. LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius pažymi, kad mokestinė našta, nukreipta į viduriniąją klasę ir produktyvų kapitalą, demotyvuos ekonomiką kuriančius žmones, o pati reforma siunčia neigiamą signalą investuotojams. LPK ragina Vyriausybę peržiūrėti reformos kryptį ir orientuotis į augimu grįstą gynybos finansavimą, kaip tai daro kitos ES šalys, įskaitant Vokietiją.
LPK reiškia susirūpinimą dėl Vyriausybės pateiktos mokesčių reformos, kurios numatomas poveikis ekonomikai gali tapti rimtu iššūkiu tiek augimui, tiek šalies konkurencingumui. LPK atkreipia dėmesį, kad tokiu metu, kai globali ekonomika lėtėja, o geopolitinis nestabilumas didėja, Lietuva pati sau brėžia galimos recesijos kontūrus.
„Finansų ministerija atvirai pripažįsta: siūlomi mokesčių pakeitimai sumažins Lietuvos BVP –0,2 proc. Prieš savaitę paskelbti Trumpo muitai Europai, kurie kol kas tik pristabdyti, gali kainuoti papildomai iki –0,65 proc. BVP. Tad turime precedento neturintį atvejį – patys sau brėžiame recesijos kontūrus tuo metu, kai rizikos kyla iš išorės“, – pažymi LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Pasak LPK, siūlomi GPM pakeitimai labiausiai palies ne aukščiausias pajamas gaunančius asmenis, o vidurinę klasę – specialistus, įmonių vadovus, eksportuotojus.
„Būkime atviri – šie mokesčiai nepalies tik vadinamosios „elito“ grupės. Jie tiesiogiai palies vidurinę klasę: eksportuojančių įmonių vadovus, inžinierius, aukštos kvalifikacijos specialistus. Tai žmonės, kurie tempia ekonomiką į priekį. Didesnė mokestinė našta jiems – tai mažesnė motyvacija, didesnė emigracijos rizika ir regionų stagnacija“, – sako LPK prezidentas.
V.Janulevičius taip pat įspėja apie signalą, siunčiamą tarptautiniam kapitalui:
„Kapitalas, ypač tarptautinis, yra jautrus dviem dalykams: geopolitinei įtampai ir reguliaciniam neapibrėžtumui. Šiuo metu Lietuva turi abu. Tuo metu kai pasaulis perbraižo investicijų žemėlapį, Lietuva siunčia signalą, kad čia brangu, neprognozuojama, o sėkmė – apmokestinama.“
LPK primena, kad dar prieš pristatant reformą buvo pateiktos alternatyvos – gynybos finansavimą grįsti tvariu augimu.
„Gynybos finansavimą galima ir būtina užtikrinti iš tvaraus ekonomikos augimo – per eksporto plėtrą, produktyvumo didinimą, investicijas. Tam reikia ne eksperimentų, o aiškios, stabilios ir augimą skatinančios mokesčių sistemos.“
Kaip kontrastą Lietuvai, LPK pateikia Vokietijos pasirinktą kryptį.
„Tuo metu kai Lietuva renkasi augimą stabdančius sprendimus, Vokietija mažina pelno mokestį nuo 15 proc. iki 10 proc., skatina investicijas per spartesnį nusidėvėjimą ir mažina energijos kainas verslui. Tai strategija, kuri grindžiama paprasta logika – gynyba ir atsparumas finansuojami iš augimo, o ne iš jo likučių.“
Baigdamas LPK prezidentas konstatuoja:
„Tai nėra reforma – tai strateginės krypties krizė. Turime grįžti prie esminių principų: stipri valstybė investuoja į tai, kas kuria vertę, o ne į tai, kas ją naikina. Estija jau sumokėjo už chaotiškus mokestinius eksperimentus recesija. Lietuva turėtų iš to pasimokyti.“
LPK ekonomistė Eglė Stonkutė pabrėžia, kad svarbiausia – vertinti ne tik, ką mokesčiai „palies“, bet kaip jie veiks ekonomiką.
„Pasiklystame svarstydami, ką labiausiai paveiks mokesčių pakeitimai – turtinguosius ar viduriniąją klasę. Tačiau svarbiausias klausimas – koks bus šių sprendimų poveikis ekonomikos augimui. Didinant gyventojų pajamų mokestį tokio neapibrėžtumo laikotarpiu kyla rizika ne tik nesurinkti planuotų pajamų, bet ir paskatinti šešėlį bei emigraciją. Tokia reforma gali būti mažai efektyvi, jei jos rezultatai neskatins pozityvios ekonominės elgsenos.“
Ji taip pat atkreipia dėmesį į neapibrėžtumą, kurį kuria nauji NT ir PVM sprendimai:
„Nedidelis universalus NT mokestis gali būti pateisinamas, tačiau papildomos dedamosios komerciniam NT reikalauja išsamesnės analizės. Ne mažiau klausimų kelia ir sprendimų stoka dėl PVM – šioje situacijoje galimai tinkamesnių alternatyvų atsisakyta be aiškios diskusijos.“
Anot ekonomistės, „Valstybės gynybos fondo“ architektūra taip pat reikalauja aiškumo:
„Nurodomi fondo šaltiniai yra baigtiniai, o jų ryšys su faktiniais poreikiais iki 2030 m. – miglotas. Tokia situacija verslui kuria papildomą neapibrėžtumą ir trukdo planuoti investicijas.“
Andrius Romanovskis: mokesčių reformos pasekmės bus skaudžios
Vyriausybė neišgirdo verslo prašymo sudėtingu geopolitiškai laikotarpiu, egzistuojant didžiuliam neapibrėžtumui dėl JAV vykdomos importo muitų politikos išlaikyti mokestinės aplinkos stabilumą, mano Lietuvos verslo konfederacija (LVK).
LVK teigimu, pasirinktas reformos kelias – pelno mokesčio didinimas, progresiniai gyventojų pajamų mokesčio tarifai bei individualios veiklos apmokestinimo suvienodinimas su darbo santykiais – rodo akivaizdų trumparegiškumą, kuris lems ekonomikos lėtėjimą ir verslo traukimąsi iš Lietuvos.
Pasak LVK, negana to, augs atskirų sektorių našta – planuojamas cukraus mokestis, verslą ir gyventojus bus siekiama apmokestinami nauju draudimu mokesčiu. LVK teigimu, dėl šio sprendimo nukentės labiausiai atsakingi Lietuvos gyventojai, o verslui bus užkraunama dar viena neproporcinga mokestinė našta, mažinanti tarptautinį konkurencingumą.
„Manome, kad šie pasiūlymai yra klaida, kuri valstybei kainuos brangiai. Verslas mato šiuos planuojamus pasikeitimus ir jau tikriausiai dabar kraunasi lagaminus kraustytis į geresnę mokestinę aplinką galinčią pasiūlyti šalį“, – teigia LVK prezidentas Andrius Romanovskis.
LVK nuomone, laikas mokesčių didinimui yra netinkamas ir gali duoti priešingas pasekmes – reikšmingai padidinę mokesčius ir paskatinę verslus kurti pridėtinę vertę svetur, į biudžetą gynybos reikmės surinksime mažiau.
Anot LVK, neseniai prasidėjęs muitų tarifų karas esmingai keičia tarptautinės prekybos praktikas, o didinami mokesčiai šiuo metu tik išryškins vis labiau matomas Lietuvos konkurencingumo problemas ir niekaip neprisidės prie investicinio patrauklumo.
„Lietuvos ekonomika turėjo nuostabius pastaruosius kelis metus. Sunku būtų paneigti, kad viso to nuopelnas buvo konkurencinga mokestinė sistema. Palankios sąlygos, stabilumas ir prognozuojamumas verslui yra didžiausia vertybė. Kol aplink mus vyksta audra, turėtume išlaikyti šias vertybes, o ne rizikuoti likti paskutiniai konkurencinėje aplinkoje“, – nurodo LVK.
Daiva Čibirienė: dėl didesnių mokesčių gyventojai nukentės
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė sako, kad Finansų ministerijos pasiūlyti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimai yra kompromisiniai, tačiau siūlymus didinti ar kitaip keisti kitus mokesčius ji vadina valdžios kerštu ir teigia, kad gyventojai dėl jų nukentės.
„Dėl nekilnojamojo turto, tai kompromisinis kaip ir variantas, dėl kitų – tai ne kompromisinis, o kerštas, atsakymas į visuomenės pasakytą nuomonę, kad jūs nesurinksite tų mokesčių. Tai dar stipriau jie padidinami nei kad buvo pradiniame variante“, – LRT radijui trečiadienį teigia D.Čibirienė.
Pasak jos, tai neigiamai atsilieps gyventojams, auginantiems vaikus, dirbantiems individualiai ir turintiems darbo santykių.
„Jiems NPD (neapmokestinamasis pajamų dydis – BNS) naikinamas, draudimo lengvata naikinama, kai darbdavys moka papildomas sveikatos draudimo įmokas ir jos buvo neapmokestintos. Kenčia net ir mamos ir tėveliai, kurie gaus motinystės-tėvystės išmokas, nes jei jos viršys 12 VDU, joms nebebus taikomas 15 proc. GPM, įsijungs lygiai toks pat progresyvumo režimas. Visi stipriai finansiškai nukentės, ženkliai stipriau, nei buvo ankstesnėje versijoje“, – aiškina D.Čibirienė.
Tuo metu NT mokestį ji vadino labiau simboliniu, tačiau teigė, kad ir jį dar reikėtų koreguoti.
„Labai džiaugsis tie, kurių turto vertė yra nuo 150 tūkst. eurų ir didesnė, nes jiems tarifai mažėja. Jiems bus gerai, ir atsiranda NT mokestis tiems asmenims, kurie turi nedidelės vertės turtą. Jei tą projektą būtų galima papildyti, kad nedidelės vertės turtą turintys asmenys, jei jie socialiai pažeidžiami, pensininkai, neturintys pajamų, kad jie būtų atleisti nuo mokesčio mokėjimo tam tikram laikui“, – sako D.Čibirienė.
“NT mokestis, žiūrint bendrai, padarytas daugiau visuotinas ir daugiau panašus į simbolinį, mokestis nebus labai didelis, jei kalbam apie gyventojų NT mokestį“, – kalba mokesčių ekspertė.
