Ministerija nurodė, kad nuo rugsėjo 29 iki spalio 27 dienos intervencijos operacijoms valiutų rinkoje išleido 6,35 trln. jenų (43 mlrd. JAV dolerių), tačiau nepateikė išsamios informacijos apie tai, kada ir kaip dažnai šios operacijos buvo vykdomos.
Rugsėjį irgi buvo nuspręsta parduoti dolerių ir pirkti jenų už 2,8 trln. jenų (tuo metu beveik 20 mlrd. JAV dolerių).
Apie tai buvo paskelbta jau po intervencijos.
Visgi vyriausybė iki šiol atsisakė patvirtinti prekybininkų ir analitikų spėliones dėl tolesnio įsikišimo šį mėnesį, o tai sukėlė jenos vertės svyravimus.
Japonijos nacionalinė valiuta kiek anksčiau spalio mėnesį pirmą kartą per 32 metus nukrito žemiau 151 jenos už vieną JAV dolerį ribos, tuomet staigiai atsigavo, o po to vėl palaipsniui krito.
Maždaug tuo metu, kai buvo paskelbtas pranešimas pirmadienį, vieną JAV dolerį buvo galima nusipirkti už 148 jenas – vis dar žymiai brangiau nei vasario mėnesį, kai doleris kainavo po maždaug 115 jenų.
Prie Japonijos valiutos nuosmukio prisidėjo kontrastas tarp JAV ir Japonijos centrinių bankų pinigų politikų.
Tuo metu, kai JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) kovoja su infliacija agresyviai didindama palūkanų normas, Japonijos bankas toliau laikosi savo ilgalaikės pinigų politikos švelninimo programos, skirtos tvariam augimui skatinti.
Japonijos banko valdytojas Haruhiko Kuroda penktadienį pareiškė, kad banko itin laisva pozicija „greitu laiku“ nesikeis.
