„Kalbama apie tikrai platų susitarimą. Tradicinės iki šiol buvusios laisvos prekybos sutartys apimdavo dažniausiai paprastą muitų tarifų sumažinimą, ir nauda iš tokio susitarimo tarp ES ir JAV būtų nedidelė, nes tarifai nėra dideli, išskyrus kai kuriuos žemės ūkio produktus. Čia kalbama apie plačią laisvos prekybos sutartį, kuri apimtų tiek prekybą prekėmis ir paslaugomis, sakykime, bankinės, verslo, prekybos centrų ir kitos paslaugos, investicijos ir jų garantijos, viešieji pirkimai, taisyklės energetikos srityje ir visa kita“, – interviu LRT radijui šeštadienį sakė R.Karoblis.
Anot jo, didžiausia sutarties nauda būtų būtent iš šių naujų sričių, ypač netarifinių kliūčių mažinimo.
Didžiausia sutarties nauda būtų būtent iš šių naujų sričių, ypač netarifinių kliūčių mažinimo.
„Tai reiškia, konkretūs standartai, taikant atskiruose sektoriuose, pavyzdžiui, chemikalai, farmacija, tekstilė, automobilių standartai, pavyzdžiui, tie, kas keliauja į Ameriką, žino, kad yra visai kitoks elektros dažnis ar prisijungimas prie elektros, – kalba eina, kaip atpiginti ir kiek galima labiau suvienodinti, sumažinti atinkamų gaminių tikrinimo procedūras“, – tikino R.Karoblis.
Susivienijimo Žali.lt. kuri šeštadienį surengė aplinkosaugos forumą „Žmogaus ir aplinkos laisvių iniciatyvos 2015“, koordinatorius Martynas Norbutas sako, jog žalieji nėra prieš laisvos prekybos sutartį – jei pasisako už tai, kad būtini saugikliai, kad nesaugūs produktai iš Amerikos nepatektų į Lietuvą.
„Žalieji nėra prieš pačią sutartį – žalieji sako, kad reikia įvesti tam tikrus saugiklius, kurių dabar panašu nėra, dėl maisto saugos. Mes baiminamės, kad ES nusileis ir tokiu atveju į Lietuvą galėtų atplaukti produkcija, kurioje yra genetiškai modifikuotų organizmų, ir kitos prekės (...) Europoje jei produktas ar jo sudėtinė dalis gali kelti grėsmę žmogaus sveikatai, jo galima neįvesti į rinką, tuo metu Amerikoje reikia įrodyti 100 proc. kad produktas ar jo sudėtinė dalis veikia žmonių sveikatą neigiamai, ir čia pagrindinis principas, kur mes nesutinkame. Mes norime, kad liktų galioti Europos taisyklės“, – LRT radijui sakė M.Norbutas.
R.Karoblis tikino, jog tiek JAV, tiek ES aiškiai deklaruoja, jog sutartimi nebus mažinami saugumo standartai.
„Nėra mažinami fitosanitariniai, saugos, veterinariniai reikalavimai, aplinkosaugos standartai, vartojimo standartai. Jie yra aukšti, išskyrus tam tikras detales, ir daugeliu atveju skiriasi procedūros. Kalbama apie supaprastinimą tų procedūrų ir bendradarbiavimą, bet tikrai ne apie jų švelninimą. Dėl GMO, Europa irgi nenusiteikusi mažinti jokių standartų ir amerikiečiai tai supranta, tik reikalingas aiškumas iš abiejų pusių“, – kalbėjo R.Karoblis.
Anot M.Norbuto, ES ir JAV derybos yra įslaptintos, ir tai verčia nepasitikėti politikais, kurie sako, kad nesaugūs produktai bus neįleisti į ES.
„Netgi Europos Parlamento nariai turi labai ribotas priėjimo sąlygas prie dokumentų, susijusių su šita sutartimi. Mes kalbame apie tai, kad Užsienio reikalų ministerija yra už sutartį, bet mes nematome jokios diskusijos Lietuvoje, Seime komitetai apie tai nekalba. Todėl mes turime patikėti tuo, kad kažkoks dokumentas neva yra ir turime su viskuo sutikti. Mes to negalime daryti“, – sakė žalieji.lt koordinatorius.
Derybas stebintis Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Gintaras Morkis aiškino, jog diskusijos vyksta, ES derybininkai kalba su įvairiomis verslo organizacijomis, visuomene bei politikais.
„Vyriausias derybininkas ir visa komanda, kuri atstovauja ES derybose, konsultuojasi su labai plačia visuomenės dalimi ir pramonininkais, (...) taigi nėra taip, kad derybininkai iš ES neįsiklausytų į visuomenės nuotaikas“, – kalbėjo G.Morkis.
„Aš žiūriu į šitą sutartį ir matau, kad transatlantinė prekybos su JAV sutartis yra ne tik prekybos sutartis, bet ir Vakarų civilizacijos partnerių, turinčių bendras vertybes, demokratijos, tautų teisių bei laisvių vertybes, partnerystės stiprinimas, sustiprės abiejų pusių ekonomika“, – pridūrė pramonininkas.
Prieštaringai vertinamos Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutarties (TTIP) kritikai iki gruodžio pradžios jau buvo surinkę milijoną parašų po peticija, kuri, kaip tikimasi, turėtų priversti Briuselį atsisakyti šio sandorio.
Europos ir JAV derybininkai jau daugiau nei metus derasi dėl didžiausio pasaulyje laisvos prekybos ir investicijų susitarimo. Jis sukurtų pusę pasaulio apimančią vieningą vieno milijardo vartotojų rinką, suderintų nuostatas ir panaikintų tarifus teritorijoje nuo Aliaskos iki Baltijos jūros.
Tačiau derybos sulaukė griežtos kritikos dėl virtinės nerimą keliančių dalykų, pavyzdžiui, ar jos nuostatos nepanaikins vietos įstatymų, taip pat dėl kaltinimų, jog slaptos derybos naudingos korporacijų interesams.
