„Didesni apsiperkančiųjų srautai internetinėse parduotuvėse pritraukia ir daugiau sukčių bandymų įsilaužti į teisėtus parduotuvių puslapius arba kurti jų kopijas. Skubant pradėti pasiruošimą kalėdiniam maratonui, padidėja tikimybė apsiperkant internetu nepastebėti įspėjamųjų ženklų. Tačiau išlikti budriems būtina, nes pagrindinis sukčių taikinys per juodojo penktadienio ir savaitgalio išpardavimus – jūsų banko duomenys“, – sako D.Drakickas.
Ekspertas dalijasi patarimais, kaip užtikrinti savo įrenginių saugumą apsiperkant internete.
Atnaujinkite programinę įrangą. Šiuolaikinės naršyklės, programėlės ir operacinės sistemos jau geba atpažinti kai kuriuos sukčiavimo atvejus. Tačiau tam, kad šios apsaugos funkcijos gerai veiktų, būtina įsidiegti naujausias visų programų versijas naujausias saugumo pataisas. Jei turite seną nešiojamąjį kompiuterį, kuris nebepalaiko naujausios „Windows“ ar „MacOS“ versijos, geriau apsipirkimui jo nenaudoti.
Tokiu atveju saugiau apsipirkti išmaniuoju telefonu, kuriame veikia naujausi „Android“ ar „iOS“ atnaujinimai. Patikrinti, ar yra reikalingų atnaujinimo „Android“ telefone galite „System“ ir „System Update“ nustatymuose, o „iOS“ telefone reikėtų spausti „Settings“, tada „General“ ir „Software Update“.
Patikrinkite parduotuvę. Rinkitės patikimas, anksčiau išbandytas internetines parduotuves. Populiariausios internetinės parduotuvės laikosi aukštų saugumo reikalavimų, todėl sukčiams į jas įsilaužti yra sunkiau. Vis dėlto, jei perkate iš naujos el. parduotuvės, naršyklės adreso juostoje patikrinkite, ar adresas nėra įtartinas ar suklastotas. Saugūs interneto adresai pažymėti pakabinamos spynos simboliu. Taip pat patikrinkite parduotuvės socialinių medijų paskyras, atsiliepimus, kontaktų informaciją, mokėjimo duomenis.
Atidžiai vertinkite gautus pasiūlymus. Tikėtina, kad elektroniniu paštu ir socialinėse medijose šiuo laikotarpiu padaugės specialių pasiūlymų su taikomomis nuolaidomis ar akcijomis. Vis dėlto, tokius pasiūlymus reikėtų vertinti atsargiai – nespauskite nepažįstamų ar įtartinų šaltinių nuorodų, visada patikrinkite, ar paspaudę nuorodą patekote į svetainę, kurioje tikėjotės apsilankyti, patikrinkite, ar nuorodą siunčianti paskyra arba el. pašto adresas yra tikri.
Kai kuriais atvejais naršyklės gali pačios užblokuoti kenkėjiškus puslapius, tačiau patartina ir pasirūpinti papildoma apsauga. Pavyzdžiui, „Tele2“ tinklo lygmeniu įdiegta interneto apsauga automatiškai aptinka kenkėjiškus puslapius ir akimirksniu užblokuoja prieigą prie jų. Apie bandymus įsilaužti klientai yra informuojami SMS žinute ar el. laiškais. Šią paslaugą užsisakyti galima operatoriaus savitarnos svetainėje.
Apsaugokite paskyras. Savo paskyras visada laikykite užrakintas ir apsaugotas. Visoms paskyroms naudokite stiprius slaptažodžius – tam gali padėti speciali slaptažodžių tvarkyklė, pavyzdžiui „NordPass“, „Bitwarden“ ar „1Password“. Taip pat naudokite dviejų žingsnių autentifikavimą. Kurdami paskyrą kiekvienai el. parduotuvei sukurkite skirtingą slaptažodį – kitu atveju sukčiams pakanka išsiaiškinti vienos jūsų paskyros slaptažodį, kad patektų į visas kitas. Jei planuojate apsipirkti parduotuvėse, kuriose anksčiau nieko nepirkote, pravartu paskyras susikurti iš anksto.
Saugokite mokėjimo informaciją. Saugios internetinės parduotuvės URL adresas turėtų prasidėti simboliais „https://“ – jie reiškia, kad jūsų mokėjimo duomenys svetainėje bus šifruojami. Apsipirkimui nerekomenduojama naudoti viešo „Wi-Fi“ tinklo, nes jis yra mažiau apsaugotas nuo kibernetinių grėsmių. Jei negalite naudotis namų interneto ryšiu, geriau apsipirkimui naudoti mobiliuosius duomenis.
Jei įmanoma, venkite apsipirkinėjimo daugybėje internetinių parduotuvių. Kuo mažiau įmonių saugo jūsų mokėjimo duomenis, tuo mažesnė tikimybė, kad nukentėsite nuo duomenų saugumo pažeidimo. Be to, nepatariama leisti naršyklėms ar pačioms svetainėms saugoti jūsų banko kortelės duomenų – geriau juos kaskart suvesti iš naujo.
