Jos teigimu, į fondus ateina ir naujų dalyvių, o pokyčiai turėtų didinti sistemos patrauklumą.
„Skaičiai rodo, kad balandį naujai pasirašiusių antrosios pakopos (sutartis – BNS) yra 3822 žmonės. Kalbėti apie antrosios pakopos sistemos išnykimą tikrai nėra pagrindo“, – LRT radijui pirmadienį sakė J.Zailskienė.
„Prasidės tam tikri normalūs dalykai ir įvertinimas, kas gi dabar pasikeitė, kada sistema tapo lankstesnė ir žmonės patys gali nuspręsti“, – pridūrė ji.
Pasak ministrės, reformos reikėjo, kadangi gyventojai nepasitikėjo sistema, be to, reikėjo atsižvelgti į Konstitucinio Teismo sprendimą, jog žmonėms turi būti sudaryta galimybė pasitraukti iš kaupimo dėl svarbių priežasčių.
„Keisti reikėjo, tikrai. Pritariu, kad keitimai, kurie buvo nuo 2004 metų, tą sistemą tiesiog varžė. Atrodo, kad kiekvienas pakeitimas sistemą padarė vis nelankstesne. Mūsų pakeitimas turėtų kaip tik prisidėti prie šios sistemos patrauklumo“, – kalbėjo J.Zailskienė.
Kaip praėjusią savaitę rašė BNS, nuo šių metų liberalizavus sistemą per pirmąjį lango etapą – sausio–kovo mėnesiais – iš kaupimo visiškai ar iš dalies pasitraukė apie 40 proc. sistemos dalyvių – maždaug 580 tūkst. žmonių išmokėta beveik 3,2 mlrd. eurų.
Ministrės teigimu, antroji pakopa nepateisino „pirminės savo idėjos“, be to, žmonės buvo nusivylę, nes iš sukauptų lėšų per mėnesį prie pensijos papildomai gauna vidutiniškai apie 60 eurų.
„Priedas prie pensijos yra juokingai mažas“, – pabrėžė J.Zailskienė.
Opozicinių konservatorių atstovė Gintarė Skaistė teigė, jog pernai socialdemokratų valdžiai priėmus reformą buvo sukurta „visa paskatų sistema“ pasitraukti iš kaupimo, be kita ko, žinant, jog pasitrauks tie, kuriems kaupimas svarbiausias, – jaunimas bei nepasiturintieji.
„Daug buvo dalykų, kurie vedė į tuos sprendimus, kuriuos matome šiandien“, – LRT radijui sakė G.Skaistė.
Socialdemokratas Algirdas Sysas radijo laidoje pabrėžė, kad gyventojai atsisakė kaupimo, nes apskritai nepasitikėjo antrąja pakopa: „Žmonės to norėjo, vienas mūsų rinkimų šūkių buvo, kad leisime žmonėms pasitraukti. O sistema yra neveiksminga.“
Pasak jo, svarbiausia būsimos pensijos dalis yra pirmoji pakopa – „Sodros“ pensija, o dėl kitų kaupimo senatvei instrumentų gyventojai turi imtis iniciatyvos savarankiškai.
Tuo metu Pensijų fondų dalyvių asociacijos vadovas Jonas Dirginčius svarstė, kad antros pakopos sistema yra pakankamai likvidi ir neturėtų žlugti: „Sistema tikrai gyvybinga ir veikianti.“
Jo teigimu, atsivėrus langui iš kaupimo pirmiausia pasitraukė trys žmonių grupės: negalvojantys apie ateitį bei norintys išleisti pinigus vartojimui, valdžia nepasitikintys asmenys bei labai maža dalis tų, kurie atsiimtas lėšas kaups toliau investuodami savarankiškai.
