„Žmonės sukūrė šeimas, augina vaikus, stato namus, kuria savo gyvenimus ir verslus. Kodėl turėtume manyti, kad jie tiesiog ims ir iššvaistys tuos pinigus?“ – anksčiau BNS yra sakiusi ministrė. Anot jos, net jei žmogus nuspręstų atsiimtas lėšas panaudoti poilsiui, tai taip pat gali būti prasmingas pasirinkimas: „Gal žmogus pirmą kartą išskrenda atostogauti į Egiptą ar į Palangą, pailsi, atsigauna emociškai – tai irgi investicija į jo gerovę.“
J.Zailskienės teigimu, svarbiausia – užtikrinti, kad gyventojai galėtų objektyviai įsivertinti savo situaciją. Ministerija kartu su „Sodra“ ir Lietuvos banku rengia skaičiuokles bei informacinius įrankius, kurie leis palyginti, kokia būtų pensija pasitraukus iš fondo ir kokia – pasilikus. „Bus galima pasitarti su specialistais, paskambinti, viską rasti internete. Žmonės turės sąlygas priimti sprendimą, jų pačių akimis, teisingiausią“, – pabrėžia ministrė.
Žmonės turės sąlygas priimti sprendimą, jų pačių akimis, teisingiausią.
Nors kai kurios apklausos rodo, kad iš sistemų pasitraukti ketina iki 60 proc. gyventojų, J.Zailskienė ragina šių skaičių neinterpretuoti pažodžiui – tai esą emociniai vertinimai. Lietuvos bankas prognozuoja, kad iš tiesų pasitrauks apie penktadalis dalyvių.
Kalbėdama apie pačią antrosios pakopos pensijų sistemą, ministrė primena, kad ji buvo pradėta kaip savanoriška. „Aš pati pradėjau kaupti, kai banko atstovas papasakojo apie galimybę. Bet kai kaupimas tapo privalomu, žmonės natūraliai supyko. Vienus įtraukia, kiti pasitraukia – tai nuolatinis judėjimas.“
Pasak jos, dabartinis valstybės prisidėjimas prie kaupimo yra teigiamas, tačiau socialiai ne visiškai teisingas. „Iš visų mokesčių remiame tik dalį gyventojų – tuos, kurie kaupia. Todėl vis garsiau reikia kalbėti apie darbdavių įsitraukimą“, – tvirtina ministrė.
Ji primena, kad daugelyje Europos šalių būtent darbdaviai prisideda prie darbuotojų pensijų kaupimo – tai tampa papildomu motyvavimo įrankiu ir socialinio atsakingumo ženklu. Lietuvoje, pasak jos, tik 27 proc. darbuotojų yra apimti kolektyvinių sutarčių, tuo metu kai kai kuriose šalyse – iki 80 proc. „Reikia skatinti kolektyvinių sutarčių plėtrą, o jose galėtų atsirasti ir nuostata dėl darbdavio indėlio į darbuotojų pensiją“, – sako ministrė.
Reikia skatinti kolektyvinių sutarčių plėtrą, o jose galėtų atsirasti ir nuostata dėl darbdavio indėlio į darbuotojų pensiją.
Jos teigimu, pradžioje šį procesą galima skatinti dialogu, o jei pokyčių nebus, bus ieškoma kitų sprendimų.
J.Zailskienė taip pat pabrėžia, kad šalia pensijų kaupimo reikia nuosekliai ugdyti visuomenės finansinį raštingumą. „Apie investavimą, kaupimą ir pinigų valdymą turime kalbėti nuo mokyklos suolo. Bankai, finansų institucijos, valstybė – visi turime prisidėti prie švietimo. Tai nėra tik antros pakopos klausimas“, – sako ji.
Ministrė pažymi, kad pensijų didinimui nuo 2027 metų tikimasi panaudoti bent 15 proc. „Sodros“ rezervo perviršio, o valstybė sieks mažinti pajamų nelygybę ir toliau auginti pensijas.
Be to, ji akcentuoja vyresnio amžiaus žmonių įtraukties svarbą – anot jos, senjorai galėtų aktyviau dalyvauti visuomenėje ir jaustis reikalingi. „Vyresni žmonės turi žinių ir patirties. Jie galėtų dalyvauti veiklose, kur jaustųsi prasmingai ir už tai gautų tam tikrus bonusus. Šią temą ketiname svarstyti kartu su sveikatos apsaugos ministerija“, – teigia J.Zailskienė.
