Kas pabrango, o kas atpigo?
SEB bankas savo diagramoje lygina po 8 labiausiai brangusias ir pigusias prekes. Brangusių prekių lyginamasis svoris bendrame vartojimo krepšelyje sudaro 12 proc., pigusių – beveik 20 proc. Tačiau lyginamasis svoris, kaip minėta, yra sąlyginis dalykas.
Tarp labiausiai brangusių prekių ir paslaugų yra įtrauktos kultūros, kirpimo, apgyvendinimo paslaugos – taigi dažniems teatro, kino lankytojams, keliautojams šie kainų pokyčiai tikrai buvo reikšmingesni.
Alui, beje, statistinis lietuvis išleidžia daugiau (1,5 proc.) viso krepšelio, nei nuomai (0,6 proc.) ar kultūros paslaugoms (1 proc.).
Labiausiai pigusių prekių trejetuką sudaro degalai, dujos ir alus. Jeigu turite automobilį, degalų pigimą turėjote pajusti, tačiau keliaujantiems viešuoju, tarpmiestiniu transportu, tai nė motais – autobusų bilietai nepigo.
Degalų kainos nebent turėjo įtakos logistikos kaštams, pigo kai kurie lėktuvų bilietai. Dujos šiek tiek atpigino šildymą ir sriubos namie virimą.
O tai, ką statistika sako apie alaus pigimą, nepatikės nė vienas, jį geriantis ne namuose.
Alus atpigo, bet iš tiesų smarkiai pabrango
Mažmeninėje prekyboje alus per pastaruosius metus išties pigo. „Maxima“ atstovė Renata Saulytė 15min.lt sakė, kad per pastaruosius metus alus atpigo 15 proc.
Rolandas Viršilas, bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius, 15min.lt aiškino, kad restoranams tiekiamo alaus kainą dėl akcizo ir kitų priežasčių padidino apie 4 proc., tačiau kai kurie restoranai ją pakėlė kur kas labiau.
Kai kur alaus kainos pastaruoju metu šoktelėjo net apie 20 proc.
„Kalbant apie restoranus, kainos vidutiniškai iš mūsų pusės kilo apie 4 proc., tačiau dauguma klientų, pagal mūsų turimus skaičius, kainas kėlė gerokai labiau. Apie pusė klientų pakėlė kainas tiek, kiek kilo akcizai ir mūsų kainos, o kiti kėlė kainas netgi iki penkių kartų daugiau nei mes“, – sakė R.Viršilas.
Vadinasi, kai kur alaus kainos pastaruoju metu šoktelėjo net apie 20 proc. Tad jei Vilniaus centre už bokalą alaus paprašo mokėti 3 ar 3,5 euro, niekas jau nebesistebi.
Alui, beje, statistinis lietuvis išleidžia daugiau (1,5 proc.) viso krepšelio, nei nuomai (0,6 proc.) ar kultūros paslaugoms (1 proc.)
