TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Ką reiškia parama Graikijai?

Aleksis Cipras
„Scanpix“/AP nuotr. / Aleksis Cipras
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Netrukus pamatysime, kaip veikia vadinamasis Europos stabilumo mechanizmas. Graikija netrukus turėtų pasinaudoti šio fondo garantija ir pasiskolinti virš 80 mlrd. eurų. Viena šio fondo dalininkių yra ir Lietuva. Pasak ekonomistų, tai nereiškia, kad skurdžiau gyvenanti šalis skolina turtingesniajai. Europos stabilumo mechanizmas – tai galimybė kiekvienai euro zonos šaliai prireikus pasiskolinti itin pigiai ir nebūtinai vykdant drastiškas reformas.

Graikijoje šiuo metu sutrikimas ne tik prie bankomatų, bet laukiama ir kas apskritai bus su šalimi. Gelbėti jos imasi ne tik Tarptautinis valiutos fondas, Europos centrinis bankas. Vienu pagrindinių finansuotojų taps ir vos kelerius metus veikiantis Europos stabilumo mechanizmas. Šis fondas – tarpvyriausybinė organizacija, kuri gali sutelkti finansinių išteklių euro zonos valstybėms, susiduriančioms su finansavimo problemomis.

Fondo dalininke, prisijungusi prie euro zonos, vasarį tapo ir Lietuva. Per penkerius metus Lietuva į fondą turi įnešti beveik 330 mln. eurų. Pirmoji įmoka, daugiau nei 65 mln. eurų, jau įmokėta.

„Fondo lėšos nėra duodamos ir atiduodamos kažkuriai valstybei, o skolinamos už palūkanas. Graikijos trečiasis gelbėjimo paketas svarbus tuo, kad pirmą kartą būtų skolinamos lėšos iš ESM, t.y iš to fondo, į kurį lėšas yra įnešusi Lietuva. Graikijai kažkada ateityje gavus tas lėšas ir negrąžinus dėl kažkokių priežasčių, netiesioginius nuostolius patirtų ir Lietuva“, – teigia „Swedbanko“ vyr. ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Jei Graikijos parlamentas pritars Europos šalių lyderių sutartam reformų paketui, vienas reikalavimų – šalyje turi būti sukurtas specialus nepriklausomas fondas, skirtas bankams pertvarkyti ir skoloms apmokėti. Fondą sudarys Graikijos valstybės turto privatizacijos lėšos. Jomis bus apmokama paskola, gauta iš Europos stabilumo mechanizmo fondo.

Europoje svarstoma, kad nereikėtų nepakankamai turtingų sąskaita finansuoti prasiskolinusios Graikijos, tačiau ekonomistas sako, kad bet kuriai šaliai gali prireiktų paramos.

„Dabar mums atrodo, kad tų pinigų nereikia, nesikreipiame į ESM, galime finansų rinkose pasiskolinti už labai žemas palūkanas, bet tai nereiškia, kad nereikės po 5 metų. Atsiminkime, kad Lietuva kitą dešimtmetį susidurs su daugybe iššūkių. Tiek demografiniai lūžiai bus labai gilūs ir skausmingi, tiek prarasime didelę dalį finansinės paramos iš struktūrinių fondų ir tikrai nereikėtų atmesti tos galimybės, kad turėsime daug sudėtingesnę finansinę padėtį valstybėje“, – tikina N. Mačiulis.

Šiuo metu Europos stabilumo mechanizmo fondą sudaro apie 80 mlrd. eurų kapitalas, tačiau euro zonos narės yra įsipareigojusios į fondą įnešti apie 700 mlrd. eurų. Didžiausia fondo finansuotoja yra Vokietija – beveik trečdalis fondo kapitalo, po penktadalį yra įnešusios Prancūzija  ir Italija. Fondu yra pasinaudojusios dvi euro zonos narės. Ispanija pasiskolino per 40, o Kipras – beveik 6 mlrd. eurų.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką