Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kad pinigai neišeitų be mūsų žinios...

Grynieji gali Jus išgelbėti, kai skubiai reikia lėšų vartojimui.
Kaspars Krafts/BFL/F64 nuotr. / Dažnesnė problema yra tokia, kad namų buhalterijai vesti žmonėms paprasčiausiai neužtenka kantrybės.
Šaltinis: „Savaitė“
0
A A

Kaip pasiekti būseną, kad patys valdytume savo pinigus, o ne pinigai – mus, kaip juos skaičiuoti, kai, atrodo, net nėra ką skaičiuoti, kalbamės su „Swedbank“ asmeninių finansų valdymo eksperte Odeta Čičkauskaite, teigiančia, kad geriau to mokytis vėliau nei niekada.

– Naujoji svetainė „Mano finansai“ atsirado būtent šiuo metu tikriausiai neatsitiktinai. Gal tai – ir mandagi užuomina banko klientams, vėluojantiems mokėti paskolų įmokas?

– Tokį žinių poreikį esame pajutę jau anksčiau. Praėjusį sezoną „Lietuvos ryto“ televizijoje vedžiau laidą „Kur dingsta pinigai?“, kurioje naudojome įvairias formas šeimos buhalterijai tvarkyti. Žiūrovai skambino, klausinėjo, kur tokias formas rasti. Žmonėms, kalbant finansų tema, reikia paprastų paaiškinimų jiems suprantama kalba. Nors pavienių iniciatyvų yra, finansinio raštingumo lygis Lietuvoje nėra aukštas. Mokyklose apie asmeninius finansus nieko nemokoma. Taigi viskas susidėjo, ir mes nutarėme įkurti šią šviečiamąją svetainę, kurioje visuomenė ras ir patarimų, ir skaičiuoklių, ir terminų paaiškinimų, ir aktualijų.Be abejo, jei mes to būtume mokomi mokyklose, mūsų įgūdžiai tvarkyti finansus, pasverti riziką prisiimant finansinius įsipareigojimus būtų visai kitokie.

– Vis dėlto kirba abejonė, ar nereikėjo mums šios pamokos išmokti vakar?

– Na, mokytis niekada ne per vėlu (šypsosi – T.R.). Be abejo, jei mes to būtume mokomi mokyklose, mūsų įgūdžiai tvarkyti finansus, pasverti riziką prisiimant finansinius įsipareigojimus būtų visai kitokie. Bet padėtis yra tokia, kokia yra, tačiau ne viskas prarasta.

– Nemažai žmonių Lietuvoje nelabai ir turi ką skaičiuoti, nebent kruopas sriuboje. Galbūt svarbiausias dalykas – su pinigais užmegzti ne emocinius, o racionalumu pagrįstus santykius? Perdėtas taupymas, pinigų kišimas į kojinę juk taip pat yra emocija, nors ir priešinga išlaidavimui?

– Būtent – reikia racionalaus požiūrio į pinigus. Taupymas – tik viena iš asmeninių finansų sričių. Juk dar yra ir skolinimasis, ir investavimas. Tik šiuo metu daugiausia kalbame apie taupymą. Tačiau mūsų svetainė nebus skirta vien taupymui, ji turėtų apimti visą gyvenimo ciklą ir įvairias asmeninių finansų sritis. 

– Iš tikrųjų finansinė Lietuvos gyventojų padėtis yra įvairi. Juk gyventojų indėliai bankuose sudaro antrą šalies biudžetą...

– O gyventojų pinigai namuose...

– Kaip jie suskaičiuojami?

– Apskaičiuoti sudėtinga. Lietuvos bankas pateikia grynųjų pinigų apyvartą, žinome, kiek pinigų yra bankuose, o dingę iš apyvartos ir bankų nepasiekę pinigai, tikėtina, yra namuose. Yra ir kitų pavyzdžių. Sakykim, buvo išleisti taupymo lakštai, ir vien per birželį, kai jų buvo galima įsigyti tik internetu, jų buvo nupirkta už 600 tūkst. litų. Indėliai bankuose taip pat augo, vadinasi, tie pinigai atsirado iš namų, iš kojinių. Tačiau mes susimąstome apie pinigus tik tuomet, kai jie dingsta. Pažiūrėkim statistiką – vien pernai įvyko 6 tūkst. gaisrų, namų plėšimų ir t. t.

– Paradoksas, kad žmonės bijo laikyti pinigus bankuose, bet nebijo jų laikyti namie.

– Pasitikėjimas finansų institucijomis – labai svarbus dalykas. Tačiau tai ne visos priežastys. Yra ir sąlygų nebuvimas (toli važiuoti iki banko), nežinojimas. Bet pamažu, žingsnis po žingsnio... Finansiniu visuomenės raštingumu suinteresuota ir Vertybinių popierių birža, ir Vartotojų institutas. Neseniai susitikome su Švietimo ministerijos Tęstinio mokymo skyriaus atstovais. Žodžiu, vyksta diskusijos, kiek kas gali prisidėti prie šios švietimo srities. Kol kas mokyklose ekonomikos žinios pateikiamos pernelyg sudėtingai, lyg aukštųjų mokyklų studentams.

– Vis dėlto daugeliui, išgirdus apie tokias pamokas, bent jau mintyse nuskamba garsi frazė: „Nemokykite manęs gyventi, verčiau padėkite finansiškai.“

– Čia tinka ir kita alegorija – apie žuvį ir meškerę. Vis dėlto aš manau, kad žmonėms svarbiau informacija, o ne finansinė parama. Nes, kaip žinome, pinigai, jei nemokame su jais elgtis, labai greitai išeina.

– Į banką tikriausiai kreipiasi žmonės, jau patiriantys finansinių sunkumų. Ar jie nesitiki stebuklo, kad pradėjus skaičiuoti pinigai kaip nors stebuklingai ims daugintis?

– Dažnesnė problema yra tokia, kad namų buhalterijai vesti žmonėms paprasčiausiai neužtenka kantrybės. Arba – suskaičiavo vieną mėnesį, išlaidos buvo didesnės už pajamas, ir tarė: „Aš negaliu į tai žiūrėti!“ Tad iš pat pradžių reikia susitaikyti su mintimi, kad per vieną dieną padėtis nepasitaisys, kad finansų valdymas – visą gyvenimą truksiantis procesas. Tad pirmiausia reikia nusiteikimo, kad aš tvarkysiu savo finansus, o ne jie – mane. Svarbi ir motyvacija: kokį tikslą turėčiau pasiekti, per kokį laikotarpį, kam aš tai darau.  

– Daugelis žmonių, paėmusių būsto ir kitokias paskolas, tikėjosi, kad bankas viską už juos suskaičiuos. Duoda, vadinasi, reikia imti. Taip mąstė žmonės, pirkę butus skolon už dramatiškas kainas. Tačiau šiame požiūryje yra ir tiesos, ar ne?

– Bankas skolindamas įvertina dabartinę kliento padėtį ir, jeigu ji banką tenkina, suteikia paskolą. Klientą tuomet apima emocijos, jis įsitikinęs, kad paskolą galės išmokėti. Be to, mūsų žmonės tradiciškai nori turėti nekilnojamojo turto. Tačiau neįvertina to fakto, kad išlaidos buvo 100 proc. pajamų, o paėmus paskolą vartojimą reikia sumažinti perpus. Tačiau jei pajamos sumažėja, vartojimo inercija tęsiasi – atsiranda problemų.

– Tad ir bankas turėtų numatyti tokią situaciją?

– Ir numato, todėl prašome, kad žmogus turėtų pradinį įnašą. Būna, kad bankas nesuteikia paskolos ne todėl, kad žmogus nepatiko, o saugodamas nuo per didelės finansinės naštos. Ir žmogus turėtų numatyti savo perspektyvas darbo rinkoje, šeimos pagausėjimą ir t. t.

– Vis dėlto bankai žmonėms užkrauna gana didelę asmeninę atsakomybę? O finansinis mūsų raštingumas, kaip jau minėjote, nėra itin aukšto lygio...

– Atsakomybė turi būti abiejų šalių: ir tos, kuri skolina, ir tos, kuri skolinasi. Manau, dabar daugelis jau suprato, kad yra reikalingas asmeninių finansų valdymas, rezervas juodai dienai.

– Turbūt daugeliui žmonių asmeninių finansų valdymas reikalingas vien tam, kad išgyventų?

– Mano patirtis rodo, kad mažai uždirbantys žmonės skaičiuoja pinigus daug geriau ir naudoja juos daug veiksmingiau, net ir nevesdami buhalterijos. Tačiau skaičiuoti būtina visiems, susidorojus su atmetimo reakcija, kylančia pirmąjį momentą.Yra tokia taisyklė: kuo sunkiau pinigai uždirbami, tuo labiau jie vertinami. Lengvi pinigai lengvai ir išeina.

– Daugelis naudoja tokius emocionalius argumentus: „Vien tik taupydamas ir skaičiuodamas prarasiu gyvenimo džiaugsmą ir bet kokius malonumus, nes jie apkars.“ Štai jūsų banko svetainėje pateiktas pavyzdys apie kavą – suskaičiuoji, už kokią sumą jos išgeri per mėnesį ar metus, pašiurpsti, ir paėmus į rankas puodelį kavos – malonumas jau apnuodytas...  

– Aš sakau taip: pirmiausia reikia suskaičiuoti, kiek išleidžiame vienam ar kitam dalykui, ir kai pamatysime skaičius, tuomet ir spręsime. Teko susidurti su tokiomis situacijomis, kai žmonės, apskaičiavę, kiek per metus išleidžia cigaretėms, metė rūkyti. Tačiau visų malonumų tikrai nereikia atsisakyti, nes gyvenimas gali tapti pilkas. Tiesiog reikia išlaikyti sveikas proporcijas, apmąstyti, ko galima atsisakyti, kokius malonumus galima pakeisti kitais, kuriems reikia mažiau išlaidų.

– Ar pagyvenus šiek tiek (arba labai) taupiai, kai pagerės ekonomikos padėtis, daugelio iš mūsų vėl neapims euforija: „Na, dabar tai pagyvensiu...“

– Nemanau, kad žmogus, kartą patyręs finansinių sunkumų, bent ko nors iš to nepasimokys. Kaip tik sunkmečiu suformuoti geri įpročiai vėliau padės greičiau pasiekti norimą tikslą – kas gi nenori greičiau išmokėti paskolą, sukaupti didesnį rezervą ateičiai?

– Aišku, visi norėtų, bet atrodo, kad pinigai, toks apčiuopiamas ir racionalus dalykas, yra tiesiog susiję su mistika, apipinti net prietarais – esą rankinės negalima dėti ant grindų, kad pinigai neišeitų, jų negalima duoti iš rankos į ranką... Taip žmonės tarsi pripažįsta savo bejėgiškumą prieš finansų srautus?

– Yra tokia taisyklė: kuo sunkiau pinigai uždirbami, tuo labiau jie vertinami. Lengvi pinigai lengvai ir išeina. Ypač lengvai išeina nereguliarios, neplanuotos sumos, išlošti pinigai.  

„Savaitė“
Temos Pinigai, Swedbank
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką