Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 7d. 09:00

Kainų pokyčiai per 10 metų: sviestas dvigubai brangesnis, o kas atpigo?

Išpardavimas prekybos centre 15min tema
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Išpardavimas prekybos centre

Bananai – 1,32 Eur, cukrus – 0,92 Eur, jautienos kumpis su kaulu – 6 Eur, fermentinis sūris – 5,6 Eur, ryžiai – 1,48 Eur už kilogramą, o 10 kiaušinių – 1,24 Eur. Tokios kainos parduotuvėse buvo ne vakar, o 2009 metų sausį. Nors sviestas pabrango dvigubai ir nepaliaujamai kalbama apie kylančias kainas, apstu produktų, kurie dabar yra netgi pigesni nei prieš dešimtmetį. Vis dėlto ekonomistai Vyriausybei padėkos ruošti neskuba – pasaulinės tendencijos gena kainas į viršų.

Per dešimtmetį dalis atskirų produktų pabrango itin smarkiai. Pavyzdžiui, baltagūžiai kopūstai šiuo metu kone tris kartus brangesni nei 2009 m., beveik dvigubai pabrango sviestas ir grietinė, grikių kruopos pabrango 70 procentų, nemažai augo žuvies, kavos, degalų kainos, rodo Statistikos departamento pateikiami atskiri įkainiai.

Tačiau yra nemažai ir atpigusių produktų. Ryžiai šiuo metu trečdaliu pigesni nei prieš dešimtmetį, cukrus ir bananai – ketvirtadaliu, per dešimt metų atpigo obuoliai, viščiukai broileriai, miltai, pomidorai, aliejus. Kai kurių produktų tiesiogiai lyginti neišeina, kadangi 2016 m. pakeista Statistikos departamento metodologija ir pateikiamų produktų savybės.

Įsitikinkite patys: 15min pateikiamuose grafikuose galite pamatyti, kaip keitėsi skirtingų produktų kainos – dalį kainų itin blaško sezoniškumas, kai kurios kainos smarkiai augo iškart po krizės, tačiau beveik nė viename grafike nebūtų galima įžvelgti ryškesnio pokyčio po 2015 m., kuomet įvestas euras.

Kai kurių produktų kainas Statistikos departamentas pateikia nuo pat 2000 m. gruodžio – nuo tada brango beveik viskas, išskyrus cukrų, kuris atpigęs 25 procentais.

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas įspėja, kad artimiausiu metu maisto kainos gali paūgėti – jas Lietuvoje nulems ne Vyriausybės kova su kainomis, ne prekybininkų konkurencija, o pasaulio gamybos ir apetito balansas. Iki šiol maisto kainos Lietuvoje atkartojo žaliavų indeksus ir kitas gamintojų sąnaudas, pvz., degalams, darbo užmokesčiui, logistikai.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Bulvės
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Bulvės

Ar įpirksime sviestą ir grietinę?

200 gramų pakelio sviesto kaina kovą parduotuvėse vidutiniškai siekė 2 eurus, rodo Statistikos departamentas. Tai arti rekordinio įkainio ir dvigubai daugiau nei prieš dešimtmetį. Panašiai brango ir grietinė – per dešimtmetį nuo 1,02 Eur už pusę kilogramo iki dabartinių 1,84 Eur.

Tačiau didmeninėje rinkoje buvusi įtampa, anot T.Povilausko, jau slūgsta.

„Dabar pieno produktų rinkoje nusistovėjo gana neutrali situacija, kuri tenkina ir ūkininkus, ir pieno produktų pirkėjus – už žaliavinį pieną mokama šiek tiek daugiau nei prieš metus, o pieno produktų kainos yra, kaip ir eksporto rinkose, minimaliai didesnės nei prieš metus. Sviestas buvo labai smarkiai pabrangęs, ir dabar didmeninėje rinkoje kainos grįžta į normalias ribas, jau ir prekybos tinkluose matyti didesnių akcijų“, – sako T.Povilauskas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Tadas Povilauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Tadas Povilauskas

Anot jo, „žmonės linkę pamiršti“, kad po Rusijos įvestų sankcijų pieno produktams, jų kainos Lietuvoje ilgą laiką buvo dirbtinai sumažintos, ir tai atitinkamai mažino infliaciją.

„Tačiau 2017 m. kainos pradėjo didėti ir paspartino infliaciją“, – sako T.Povilauskas.

123RF.com nuotr./Sviestas
123RF.com nuotr./Sviestas

Jis neprognozuoja, kad pieno produktų kainos toliau mažėtų.

„Žiūrint į ateitį, aš manau, kad pieno produktų kainų kritimo artimiausiais mėnesiais, šiais metais nereikėtų tikėtis – greičiausiai bus nedidelis paaugimas“, – sako T.Povilauskas.

Kodėl atpigo bananai, pomidorai, obuoliai?

Gal pasirodys ir neįtikėtina, tačiau bananai šiuo metu yra pigesni nei prieš dešimtmetį. Per krizės įkarštį 2009 m. sausį, lietuviams kilogramas šių vaisių kainuodavo 1,32 eurus, o tų metų kovą brango ir iki 1,5 Eur. Šiemet sausį kilogramas bananų kainavo 0,87 Eur, o kovą pabrango iki 1,1 Eur.

Pomidorų kaina, išskyrus sezoninius svyravimus, nedaug keitėsi visą laikotarpį, taip pat ir obuolių kainos – svyruoja apie tiesią liniją.

„Reikia suprasti, kad žemės ūkio produktų ciklas yra vieni metai. Ir jei derlius yra geras, kainos smunka žemyn. O jei derlius yra blogas – kainos kyla į viršų. Todėl, jei mes lyginame obuolių kainas šiemet su prieš 10 metų buvusiomis obuolių kainomis, galime prisiminti, kad pernai Lenkijoje buvo rekordinis obuolių derlius, tai sumažino kainas. Koks derlius buvo 2009 m., tikrai nepasakysiu, bet jei jis buvo mažesnis, situacija rinkoje galėjo būti kitokia“, – aiškina T.Povilauskas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Bananai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Bananai

Ankstyvųjų bulvių ir baltagūžių kopūstų kainas prekybininkai metų pradžioje paprastai nustato itin aukštame lygmenyje, o vėliau jos staigiai stačia linija krenta žemyn. Šių daržovių kaina piką pasiekia apie balandį–gegužę.

Nepaisant to, kopūstų kainų prieaugis per 10 metų, tarp Statistikos departamento pateiktų produktų, yra didžiausias – kovą vėlyvieji kopūstai yra 170 proc. brangesni.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Tadas Povilauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Tadas Povilauskas

Duonos ir batono kaina susilygino, mėsa atpigo

Ilgą laiką tamsi duona Lietuvoje buvo pigesnė nei batonas. Prieš 10 metų kainos skirtumas sudarė apie 20 centų kilogramui. Dabar juoda duona ir batonas kainuoja tiek pat, rodo statistika – maždaug po 1,6 euro už kilogramą.

Vida Press nuotr./Tamsi duona su raugu
Vida Press nuotr./Tamsi duona su raugu

„Labai įdomi tendencija. Gali būti, kad juodos duonos suvartojimas mažėja, jos mažiau kepama, be to, ir rugių derlius Lietuvoje greičiausiai menkesnis. Vadinasi, gamintojai bando uždirbti per didesnę juodos duonos kainą. Greičiausiai juodos duonos vartojimas dabar krito labiau nei baltos duonos ir kepyklos turbūt prilaiko didesnes kainas. Kitas dalykas, per 10 metų ir kokybiniai rodikliai pasikeitė, dabar konkuruojama per prekės ženklus, per viso grūdo tešlą ir pan. Ir kokybė tikriausiai šiandien jau šiek tiek nebepalyginama“, – svarsto T.Povilauskas.

Mėsos produktų kainos dažniausiai yra mažesnės nei prieš 10 metų. Pavyzdžiui, tuomet viščiukas broileris kainavo 2,73 Eur už kilogramą, o dabar – 2,39 Eur. Kitų gaminių tiesiogiai palyginti nepavyks dėl pakitusios metodologijos. Iki 2016 m. kiaulienos ar jautienos kumpio kaina buvo pateikiama be kaulo, po to – su kaulu, ar atvirkščiai.

„Lietuva importuoja apie 60 proc. kiaulienos poreikio, tad faktas, kad kainas imame Lenkijos lygio, Lietuva tikrai nediktuoja kiaulienos prekybos sąlygų, o atspindi tai, kas vyksta pasaulyje. Per 10 metų rinkoje buvo ėjimas link paukštininkystės, link vištienos, todėl labai augo vištienos gamyba. Per 10 metų padaugėjo paukštininkystės ūkių visoje Europoje, didėjo ir vartojimas“, – aiškina T.Povilauskas.

„Tušti narvai“ nuotr./Vištos narvuose
„Tušti narvai“ nuotr./Vištos narvuose

Rekordinės cukraus kainos žemumos

„Uogienių virėjams“ šiuo metu yra bene pačios palankiausios sąlygos įsigyti cukraus, kadangi jo kaina viena iš mažiausių ne tik per 10 metų, bet netgi mažesnė nei 2001 metais. Kovą cukraus kaina siekė apie 0,68 Eur už kilogramą, kai prieš dešimtmetį – 0,92 Eur.

Vida Press nuotr./Cukrus
Vida Press nuotr./Cukrus

„Cukraus kaina dabar žemiausia nuo 2006 m., kalbu apie pasaulinę kainą. Problemų turi beveik visi cukraus gamintojai Europoje. Tikrai yra daug nuogąstavimų, kad prie dabartinių cukraus kainų Europa yra nekonkurencinga ir didieji cukraus gamintojai dirba nuostolingai. Tad klausimas, arba mažės cukraus fabrikų, arba ta kaina turės kažkiek paaugti“, – sako T.Povilauskas.

Anot jo, situacija yra globali, kadangi gerus derlius nuėmė Brazilijos, Indijos ir kitų rinkų ūkininkai.

Per dešimtmetį vienas iš daugiausiai atpigusių produktų – ryžiai, jų kaina mažesnė trečdaliu.

Gresia kainų augimas – brangsta nafta ir maisto žaliavos

T.Povilauskas atkreipia dėmesį, kad paminėtais atvejais maisto kainas nulėmė ne prekybininkų konkurencija, ne Vyriausybės veiksmai, o būtent pasaulinės rinkos. Būtent jos dabar grasina ir galimu kainų augimu.

„Kalbant apie maisto kainas, iškart iš pradžių siūlyčiau žiūrėti, kas darosi pasaulio rinkose, kaip keičiasi maisto produktų kainų indeksai. Iš karto reikia pasakyti, kad praėjusiais metais žemės ūkio produkcijos kainos pasaulyje smuko. Tai matėsi ir Lietuvoje, kadangi daug maisto produktų kainų neaugo arba augo labai nedaug. Vyriausybė giriasi, kad padarė savo darbą labai gerai, kad sustabdė maisto kainų augimą, bet iš esmės tai buvo pasaulinės tendencijos – visur žemės ūkio produkcija pigo“, – sako T.Povilauskas.

Tačiau šiemet tendencijos jau verčiasi.

„Matome, kad nuo metų pradžios kainos truputį paaugusios – pasaulyje maisto brangimas nėra labai spartus, bet tai jau pokytis į viršų. Žiūrint į artimiausius kelis mėnesius, tikėtina, kad tos kainos pasaulyje eis į viršų. Tai prisidės prie spartesnės infliacijos ir Lietuvoje. Bet kažkokių esminių pokyčių nematyti“, – aiškina T.Povilauskas.

Ekonomistas didžiausio pokyčio tikėtųsi kiaulienos sektoriuje dėl to, kad Kinija patiria kiaulių maro epidemiją.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kiauliena
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kiauliena

„Ji šokdina kainas ir dabar turime, kad per kovą–balandį kiaulienos kainos pasaulyje staigiai pašoko, jei neklystu, apie 17 procentų. ES taip pat išaugo didmeninės kiaulienos kainos ir tai pasijus mūsų prekybos tinkluose“, – sako T.Povilauskas.

Kas lemia kainų judėjimą?

T.Povilauskas akcentuoja, kad yra itin daug aplinkybių, veikiančių maisto kainas Lietuvoje. Vidinės priežastys – atlyginimai, logistika, šios dedamosios sparčiai auga. O išorinės priežastys – rinkos kaina, taip pat ir degalų, kol kas kainų augimą pristabdė. Bet maistą brangina smunkantis euras.

„Vis tiek nemaža dalis galutinėje maisto produkto kainoje yra ne tik žaliava, bet yra ir kitos sąnaudos: logistika, darbuotojai, nuoma, transportas, tai tos sąnaudos per ketverius metus, nuo 2015 m., padidėjusios. Maisto kainos nuo 2015 m. paaugo 8 proc., tai atsižvelgiant į šių komponenčių padidėjimą, tas kainos augimas neišeina iš proto, logikos ribų“, – sako T.Povilauskas.

Per dešimtmetį euro kursas JAV dolerio atžvilgiu sumenko apie 15 procentų – tai dar viena priežastis maistui brangti.

„Lyginant su 2009 m., atsiminkime, kad euras yra nemažai susilpnėjęs dolerio atžvilgiu. Vis tik didžioji dalis tarptautinės prekybos žemės ūkio produktais vyksta JAV doleriais. Jei 2009–2010 m. vienas euras buvo apie 1,3 dolerio, dabar tik 1,11–1,12, arba apie 15 proc. silpnesnis – tai vadinasi, tokia dalimi mums tos žaliavos yra pabrangusios“, – sako T.Povilauskas.

Nemažus svyravimus, anot jo, lemia ir naftos kainų svyravimai – būtent 2016 m. pabaigoje naftos kaina pradėjo sparčiau stiebtis į viršų, tai sutapo ir su dalies produktų brangimu.

„Kai 2015 m. nafta buvo nusmukusi iki 30 JAV dolerių už barelį, tai sumažino infliaciją. Bet nuo 2016 m. antros pusės buvo kainų augimas, ir vėl koks 1 proc. punktas infliacijos atėjo iš degalų kainos pokyčio. Reikia įvertinti, kad tai nuo mūsų nepriklausantys veiksniai“, – vardija T.Povilauskas.

T.Povilauskas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje darbo užmokestis pastaraisiais metais augo apie 10 procentų, ir tai didino gamintojų išlaidas, atitinkamai veikė ir kainas.

Galima rinktis kitokius produktus

SEB ekonomistas pripažįsta, kad vartotojai kainoms kylant beveik neturi jokių pasirinkimų. Tačiau jie gali rinktis prekes, kurios pinga, vietoje brangesnių alternatyvų. Pavyzdžiui, jei brango grikiai, o ryžiai pigo – galima dažniau vartoti būtent šias kruopas.

„Mes dažnai koncentruojamės į tai, kas dedasi prekybos centruose, ir kas čia kaltas. Bet kartais užtenka pasižiūrėti, kaip keičiasi kainos pasaulinėse rinkose, ir iš anksto galima priimti tam tikrus sprendimus, užbėgti už akių. Lietuvių šeimos dažnai naudojasi, ir esant galimybei, jei koks produktais pernelyg atpinga, nusiperka jo ilgesniam laikotarpiui. Pavyzdžiui, netgi sviestas ilgiau negenda, o dabar jo kaina kiek atsitraukusi“, – sako T.Povilauskas ir pataria parduotuvėse pasidairyti akcijų.

Fotolia nuotr./Pabirusi druska
Fotolia nuotr./Pabirusi druska

Kaip keitėsi algos per 18 metų: buvo 758 litai, dabar – 746 eurai į rankas

Žemiau pateiktoje lentelėje galima palyginti, kaip keitėsi dalies produktų kainos per 18 metų, nuo 2000 gruodžio, iki 2018 m. pab. Smarkiai brango visi produktai, su viena išimtimi – cukrus atpigo.

Tačiau visų kainų pokyčius, išskyrus cigaretes, pranoko 3,4 karto išaugęs atlyginimai – 758 litai į rankas buvo 2000 m. gruodį, o dabar – 746 Eur į rankas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiški patarimai

Ekspertai pataria
Gerumu dalintis gera

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką