Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaip Airijos ir „Apple“ atvejis paveiks Lietuvą?

„Apple“ padalinys Airijos Korko mieste
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / „Apple“ padalinys Airijos Korko mieste
Šaltinis: 15min
3
A A

Pastarosiomis dienomis žiniasklaidoje nemažai kalbama apie Airijos ir kompanijos „Apple“ atvejį. Rugpjūčio 30 d. Europos Komisija (EK) priėmė sprendimą, kuriuo pripažino Airiją pažeidus valstybės pagalbos taisykles, ir įpareigojo iš kompanijos susigrąžinti 13 mlrd. eurų dydžio neteisėtai suteiktą valstybės pagalbą.

Ką tai reiškia Airijai ir kompanijai „Apple“?

Tai yra galimybė pritraukti didžiąsias tarptautines bendroves investuoti Lietuvoje, nes šių bendrovių investicijos išskirtinę mokestinę aplinką siūlančiose valstybėse nebeturi ekonominio pagrindo, – sakė K.Kačerauskas.

Šiuo sprendimu EK pripažino, kad nuo 1991 metų teikdama išskirtinai palankius mokesčių įstatymų išaiškinimus kompanijai „Apple“, šalis dirbtinai sumažino bendrovės mokamus pelno mokesčius.

„Komisijos įsitikinimu, kompanijos verslas buvo organizuojamas tokiu būdu, kad praktiškai visas veiklos pelnas buvo priskiriamas virtualiam „centriniam biurui“, kuris nevykdė jokios realios ekonominės veiklos ir nemokėjo mokesčių jokioje pasaulio šalyje, – patikslina advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ asocijuotasis partneris Karolis Kačerauskas. – Airijos mokesčių administratoriaus pateikti mokestiniai sprendimai „Apple“ suteikė galimybę tai padaryti – kompanija, remdamasi šiais sprendimais, turėjo sumokėti tik mokesčius Airijai nuo nedidelės dalies virtualiam „centriniam biurui“ priskiriamo pelno“.

Karolis Kacerauskas
Karolis Kačerauskas

Apmokestinta tik nedidelė dalis

Pasak teisininko, taip susiklostė situacija, kad visas bendrovės „Apple“ pelnas gautas parduodant prekes Europos Sąjungoje buvo apmokestinamas Airijoje. Dėl minėtų mokestinių sprendimų tik labai nedidelė dalis pelno buvo apmokestinta. Skaičiuojama, kad 2014 metais „Apple“ sumokėtas pelno mokestis sudarė tik 0,005 proc.

K.Kačerauskas atkreipia dėmesį, kad EK priimtas sprendimas rodo, kad šiuo atveju problema kyla ne dėl Airijos mokesčių sistemos ar mokesčių dydžio, o būtent dėl mokesčių administratorių priimamų labai konkrečių mokestinių sprendimų. Remiantis jais, mokestiniai įstatymai interpretuojami išskirtinai palankiai tam tikroms įmonėms, suteikiant atskiriems rinkos dalyviams ekonominį pranašumą ir rinkoje iškreipiant sąžiningos konkurencijos sąlygas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Europos Komisija
AFP/„Scanpix“ nuotr./Europos Komisija

„Tačiau tam tikra prasme Europos Komisijos sprendimo negalima vertinti kaip finansinės sankcijos „Apple“ už jos padarytus konkurencijos, mokesčių teisės ar kitokius pažeidimus, – aiškina „Valiunas Ellex“ teisininkas. – Komisija tik reikalauja sumokėti Airijai tokius mokesčius, kuriuos bendrovė būtų sumokėjusi pagal šalyje visiems vienodai galiojančius mokestinius įstatymus“.

Ne pirmas kartas

Tai ne pirmas atvejis, kai Europos Komisija priima sprendimą, kuriuo pareikalauta sugrąžinti valstybės pagalbą, suteiktą išskirtinai palankiai interpretuojant mokestinius įstatymus atskiroms bendrovėms.

Dar pernai metų spalio mėnesį EK priėmė analogiškus sprendimus prieš Liuksemburgą ir Olandiją, kuriais pareikalavo iš „Starbucks“ ir „Fiat“ išieškoti 20-30 milijonų eurų už kiekvienai šių bendrovių suteiktą neteisėtą valstybės pagalbą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Starbucks“ gėrimo puodelis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Starbucks“ gėrimo puodelis

Šįmet Komisija įpareigojo Belgiją susigrąžinti 700 milijonų eurų pagalbą net iš 35 neįvardintų tarptautinių bendrovių. EK taip pat yra išsiuntusi įtarimus Liuksemburgui dėl neteisėtai suteiktos valstybės pagalbos bendrovėms „Amazon“ ir „McDonald‘s“.

Ar Lietuva taip pat gali susidurti su panašia situacija?

Pasak advokato K.Kačerausko, kokia apimtimi šie tyrimai galėtų paliesti Lietuvą, kol kas sunku pasakyti. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad Europos Komisijos tyrimas, kurio apimtyje Airija buvo įpareigota išsireikalauti iš „Apple“ 13 mlrd. eurų neteisėtai suteiktą valstybės pagalbą šiuo metu yra išplėstas į visas Europos Sąjungos valstybes nares, įskaitant Lietuvą.

„Dėl to visiškai įmanoma, kad kelerių metų perspektyvoje gali būti analogiškų sprendimų, kuriuose būtų vertinami Lietuvos mokesčių administratoriaus priimti sprendimai“, – galimą scenarijų apibrėžia teisininkas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Valstybinė mokesčių inspekcija
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Valstybinė mokesčių inspekcija

Europos Komisijos sprendimų nauda gali būti ir netiesioginė. Tokie sprendimai didina šalies sąmoningumą, skatinant sąžiningą konkurenciją rinkoje.

„Kartu šie sprendimai siunčia pakankamai aiškią žinią, kad Europos Sąjungos viduje investicijų pritraukimas turi būti vykdomas akcentuojant šalies ekonominius, intelektinius, infrastruktūrinius ar kitus privalumus, nei žadant subsidijas stambiam verslui“, – pabrėžia advokatas.

Tokiai mažai valstybei kaip Lietuva šis sprendimas gali būti palankus, nes mūsų šaliai praktiškai neįmanoma konkuruoti su didžiosiomis Europos Sąjungos valstybėmis. „Be to, tai yra galimybė pritraukti didžiąsias tarptautines bendroves investuoti Lietuvoje, kadangi šių bendrovių investicijos išskirtinę mokestinę aplinką siūlančiose valstybėse nebeturi ekonominio pagrindo“, – apie naudą Lietuvai pasakoja „Valiunas Ellex“ asocijuotasis partneris K.Kačerauskas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką