Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaip galimo karo Baltijos šalyse riziką vertina bankai?

Donecke apšaudyta autobusų stotis
„Scanpix“/AP nuotr. / Karas
Šaltinis: 15min
0
A A

Išduodami ilgalaikes būsto paskolas gyventojams ar teikdami kreditus verslui bankai turi įvertinti visus rizikos veiksnius. Ekonomistai su nerimu žvelgia į Rusijos eskaluojamą karą Ukrainoje, tačiau pripažįsta, kad politines rizikas paversti tiksliais skaičiais yra itin sudėtinga.

Pasak ekonomistų, istorija rodo, kad didžiųjų karų tiksliai numatyti nepavyko niekam, todėl šalys į juos buvo įveliamos tinkamai nepasiruošusios. Taip pat istorija rodo, kad  karai ne visada bankams atnešdavo tik nuostolių. Patikimiausi bankai karų metu kaip tik sulaukdavo indėlių antplūdžio, o daugelis jų pasibaigus karui išpirko visas savo obligacijas numatytais procentais.

Europos bankų sistema pasiruošusi

Dideli kariniai konfliktai būdavo gana prastai prognozuojami ir jiems nebuvo tinkamai ruošiamasi, – teigė Ž.Mauricas.

Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas 15min.lt teigė, kad karinių konfliktų rizikas analizuoti nėra labai lengvas uždavinys: „Tai ne ekonominiai, o greičiau politiniai veiksniai, kurie sunkiau prognozuojami. Į įvykius Ukrainoje kreipiamas didelis dėmesys, tačiau galimus scenarijus paversti konkrečiais skaičiaus yra labai sudėtinga.

Tai patvirtina ir istorija. Dideli kariniai konfliktai būdavo prastai prognozuojami, jiems nebuvo tinkamai ruošiamasi. Ir dabar tolimesni įvykiai yra visiškai neapibrėžti. Lyg ir yra pasiektas susitarimas, tačiau viskas priklauso nuo to, ar susitarimo bus laikomasi.“

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Žygimantas Mauricas
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Žygimantas Mauricas

Pasak ekonomisto, mažai tikėtina, kad Europos bankų sistema dėl karinių veiksmų kurios nors valstybės teritorijoje nustotų funkcionuoti.

Ukrainos atvejis nėra pirmas kartas, kai valstybės teritorijoje vyksta karas, tačiau bankų sistema puikiai veikia. Galima prisiminti Izraelio ir Palestinos konfliktą, karą Artimuosiuose Rytuose. Bankinės paslaugos ten visą laiką buvo teikiamos.

Net ir pasaulinių karų metu britų ar skandinavų finansų sistemos vykdė visus savo įsipareigojimus.

„Labiau reiktų vertinti, kokią žalą ekonomikai padaro kariniai veiksmai. Ši žala dažnai yra ribota.

Karinio konflikto metu neretai įvedami tam tikri apribojimai, bet sistema lieka funkcionuoti. Bankų sistema Europoje yra tikrai neblogai pasiruošusi galimiems trukdžiams“, – teigė ekonomistas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Paliaubos Ukrainoje kybo ant plauko: padėtis tik blogėja

Ž.Maurico teigimu, net ir pasaulinių karų metu britų ar skandinavų finansų sistemos vykdė visus savo įsipareigojimus.

„Buvo laikinų ribojimų, tačiau po karo buvo išpirktos visos obligacijos su numatytomis palūkanomis. Manau, kad kilus karui Europoje, būtų labai panašiai. Visiškai įmanoma, kad kai kurios šalys net pajustų kapitalo antplūdį, kai joms pinigus patikėtų konfliktuojančių pusių gyventojai, kaip tai jau buvo, pavyzdžiui, Šveicarijoje. Londonas, Skandinavijos šalys turėtų tapti centrais, į kuriuos lėšos plauktų“, – sakė jis.

Ukrainai reikia Maršalo plano

Ukrainai reikia naujo Maršalo plano. Kitu atveju, jei Ukrainai nepavyks atsistoti ant kojų, ES šalia turės karine, politine ir ekonomine prasme itin nestabilią valstybę.

Šiuo metu ES priversta spręsti ne tik ekonomikos skatinimo klausimus, bet ir gesinti du rusenančius finansinius gaisrus.

Vienas jų – savo įsipareigojimus iš naujo peržiūrėti nusprendusi Graikija. Kitas – karo nuniokota Ukraina.

„Finansinių problemų ES valstybėms dėl paramos Graikijai beveik nekyla. Didžioji dalis obligacijų priklauso Europos centriniam bankui ir Tarptautiniam valiutos fondui, kurie turi labai didelius, o kai kuriais atvejais neišsemiamus rezervus valstybių nuostoliams dengti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Teroristai Ukrainoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Teroristai Ukrainoje

Portugalams ar ispanams Ukraina svarbi tiek pat, kiek mums Maroko arba Alžyro problemos.

Tai daugiau politinė rizika – ar sutiks valstybės tuos nuostolius dengti, ar ne? Graikija dabartiniame kontekste didelės grėsmės euro zonai nekelia. Kur kas didesnis pavojus, kad Graikijos keliu paseks kitos valstybės.

Ispanija būtų gerokai rimtesnė problema, o tokios šalys kaip Italija ar Prancūzija taptų labai rimtais iššūkiais“, – paaiškino Ž.Mauricas.

Jo nuomone, Ukraina yra ilgesnio laikotarpio klausimas.

„Artimiausiu metu jai reikės kur kas daugiau finansinės paramos nei Graikijai, norint ją pastatyti ant kojų. Ukrainai reikia naujo Maršalo plano. Kitu atveju, jei Ukrainai nepavyks atsistoti ant kojų, ES šalia turės karine, politine ir ekonomine prasme itin nestabilią valstybę. Tai gali trukdyti ir tvariam Europos ekonominiam augimui.

ES turėtų būti suinteresuota Ukrainos ekonominės padėties stabilizavimu, bet tam tikrai reikės lėšų. Jau girdėjome siūlymų skirti 1 proc. ES biudžeto Ukrainai, tačiau kol kas tokios iniciatyvos neturi tinkamo politinio palaikymo.

Portugalams ar ispanams Ukraina svarbi tiek pat, kiek mums Maroko arba Alžyro problemos. Tą taip pat reikia suprasti“, – dėstė ekonomistas.

Karinių konfliktų riziką vertina

Šiuo metu visi sutinka, kad Baltijos šalyse viskas vyksta remiantis principu „business as usual“, – sakė G.Nausėda.

SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda 15min.lt teigė, kad karinių konfliktų tikimybė arba jų egzistavimas įtraukiami į makroekonominės rizikos vertinimą.

„Verslo ar gyventojų kreditingumo vertinimą atlieka atskiri bankų padaliniai, kurie taip pat neišvengiamai susiduria su karinio konflikto veiksniu ir jį įkalkuliuoja. Į jį neatsižvelgiant būtų priimami švelniai tariant keistoki verslo sprendimai.

Labai tikėtina, kad Ukrainoje ir Rusijoje visi šie rizikos koeficientai yra peržiūrimi ir tokiomis aplinkybėmis palūkanų normos labai sparčiai kyla į viršų. Tai gali pasiekti tokias lubas, kad paskolos kurį laiką iš viso bus neprieinamos“, – sakė jis.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Gitanas Nausėda
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Gitanas Nausėda

Paklaustas, ar tokią riziką įvertina ir Lietuvos bankai, G.Nausėda teigė, kad tai yra labai sudėtingas slenkstis, kurį sunku peržengti: „Šiuo metu visi sutinka, kad Baltijos šalyse viskas vyksta remiantis principu „business as usual“. Valstybės yra visiškai normalios būklės ir net demonstruoja geresnius rodiklius, negu kitos ES šalys.

Karinio konflikto prielaida iš esmės sulaužytų dabartinį modelį ir reikėtų jam ieškoti alternatyvos

Nėra pagrindo kalbėti apie čia kilsiančius karinius konfliktus ar jų įtaką mūsų ekonomikai. Buvo kalbama, kad karinis konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos kils Baltijos valstybėms tam tikru kampu – per ekonomines sankcijas, per prekybos su Rusija užsidarymą. Dabar šie skeptikai turėjo nutilti, nes kol kas ta įtaka labai maža.

Karinio konflikto prielaida visiškai nesiderintų su kombinacija veiksnių, kurie šiuo metu yra. Tai iš esmės sulaužytų modelį ir reikėtų jam ieškoti alternatyvos – kaip tas karinis konfliktas turėtų kilti, kas būtų paliesta, koks būtų jo scenarijus. Tai daug iš piršto išlaužtų argumentų, todėl niekas to nedaro.“

Pasak jo, kiekvienas mes baiminamės ar nuogąstaujame, kad, neduok Dieve, taip gali atsitikti, bet šiuo metu neįmanoma surasti algoritmo, kaip tokį koeficientą pritaikyti Baltijos valstybėms.

Paramai ES lėšų nepritrūks

Žvelgiant ekonomisto akimis, mes galime neapgaudinėti savęs – Ukraina jau seniai yra karinėje padėtyje, kai tradiciniai ekonomikos valdymo metodai netinka, – konstatavo G.Nausėda.

G.Nausėdos teigimu, dešimtys milijardų, skiriamų Ukrainai ir Graikijai, neturėtų sukelti rimtesnių finansinių problemų ES.

„Tiek Graikijai, tiek Ukrainai parama skiriama iš specialių fondų, kurie veikia ne visiškai komercinėmis sąlygomis. Jų lėšos gali būti panaudojamos tik esant labai konkrečioms aplinkybėms. Negalima teigti, kad iš šių fondų skiriami pinigai nutraukia antklodę nuo ES fondų, kurie skirti verslo investicijoms.

Graikijos atveju rizika pasireikštų tik tuo, kad gali blogėti bendras ES ekonominis klimatas, prasidėti nevaldomi procesai, euras gali kristi dolerio atžvilgiu. Kitaip Graikija reikšmingesnės įtakos padaryti negali“, – minėjo pašnekovas.

twitter.com/poroshenko nuotr./Petro Porošenka
twitter.com/poroshenko nuotr./Petro Porošenka

Ekonomistas teigė, kad karo padėties įvedimas Ukrainoje, jei Minsko susitarimų nebus laikomasi, didelių bėdų regiono finansiniam stabilumui nesukels: „Žvelgiant ekonomisto akimis, mes galime neapgaudinėti savęs – Ukraina jau seniai yra karinėje padėtyje, kai tradiciniai ekonomikos valdymo metodai netinka. Reikia imtis labai radikalių, skausmingų ir vadovėliuose neaprašytų reformų. Tai iš esmės dabar ir daro Ukrainos vyriausybė.

Bėda yra tai, kad kraujuojanti Ukrainos žaizda neleidžia bent kiek stabilizuoti verslo klimato, kuomet privačios investicijos įsuktų ekonomiką. Labai sunku tikėtis, kad be išorinės pagalbos Ukraina sugebėtų atsistoti ant kojų.“

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką