Dabar populiaru
Publikuota: 2018 kovo 15d. 09:01

Kariuomenės IT pirkimuose pirmauja Santaros klinikų skandale minima bendrovė, nes daugiau nėra kam

Lietuvos nacionalinės kibernetinio saugumo pratybos „Kibernetinis skydas 2017“ 15min tema
Alfredo Pliadžio nuotr. / Lietuvos nacionalinės kibernetinio saugumo pratybos „Kibernetinis skydas 2017“

Kariuomenėje naudojami kompiuteriai ir tinklo įranga kainuoja ir kelis kartus daugiau nei parduodama analogiškos spartos įranga interneto parduotuvėse. Be to, kariškiai įrangą perka kone iš vienų rankų, ATEA grupės, tačiau tam turi paaiškinimą – įrangai keliami neeiliniai saugumo reikalavimai, o viešųjų pirkimų srityje trūksta konkurencijos. Todėl kartais kritinę aparatūrą tenka „pirkti užsimerkus“.

Pernai Informacinių technologijų tarnyba (ITT) prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) per viešuosius pirkimus kariuomenei sudarė IT įrangos ir licencijų pirkimų sutarčių už 15,8 milijonų eurų. Dar 26 milijonus eurų vertės sutarčių kariuomenės poreikiams sudaryta 2016 m., rodo kontraktai.eu duomenys.

Jei pasistatytumėte už sienos autobusiuką, nukreiptumėte anteną į mano kompiuterį, visą vaizdą matytumėte. O jei nukreiptumėt į šitą kompiuterį – nematytumėt nieko, – sako E.Kerza.

Iš minėtų 41,8 milijonų eurų per dvejus metus daugiau nei pusę pyrago dalies atsiriekė ATEA grupės įmonės: „EIT sprendimai“ pasirašė 81 sutartį už 13,8 mln. eurų, o ATEA – 31 sutartį už 7,6 mln. eurų.

Ketvirtadienį 15.30 val. KAM patikslino, kad realios išlaidos IT srityje mažesnės, kadangi ne visos sutartys išnaudojamos. 2016 m. ITT įrangai ir licencijoms išleido 10 mln. eurų, o 2017 m. – 9,3 mln. eurų

Vien praėjusių metų pabaigoje kariuomenė įsigijo 2-4 tūkst. eurų kainuojančių stacionarių ir nešiojamųjų kompiuterių, 2-3 tūkst. eurų kainuojančių spausdintuvų, taip pat aibę tinklo įrangos.

Iš pirmo žvilgsnio, kariuomenė mokėjo keturgubai daugiau nei kainuoja analogiškos spartos prietaisai internetinėse parduotuvėse.

Tačiau tiesa pasirodo ne tokia paprasta – NATO saugumo standartai ir griežti reikalavimai lemia tai, kad įranga turi būti specialiai paruošta ir sertifikuota – dėl to kompiuteris pasikeičia neatpažįstamai. Be to, kariuomenė įrangą perka su 5 metų garantijomis ir mokymais. Ir brangiai kainuoja tik itin maža dalis kompiuterių – patys svarbiausi.

Kodėl pirkimus dažnai laimi viena bendrovė? Anot už kibernetinį saugumą atsakingų pareigūnų, vertėtų klausti Konkurencijos tarybos, kodėl tokia situacija rinkoje. Kariuomenės atstovai sako, kad ir dabartinėmis sąlygomis įranga nuperkama pigiau nei kainuotų rinkoje.

Tempest“ standartas – jokio elektromagnetinio spinduliavimo

Krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza 15min pasakojo, kad įprastą kompiuterį lengva šnipinėti net ir per nuotolį – šalia pastato sustojęs automobilis su nukreipta antena gali registruoti kompiuterio skleidžiamą elektromagnetinę spinduliuotę, garsus ir taip išgauti reikalingą informaciją.

Dėl to daliai kariuomenės kompiuterių, kurie naudojami paslaptims saugoti ir siųsti, yra taikomi griežti NATO reikalavimai – „Tempest“ standartai. Šis standartas ir pakelia kompiuterių kainą 3-4 kartus, lyginant su panašaus našumo kompiuteriais.

15min nuotr./„Tempest“ standartą atitinkantis stacionarus kompiuteris
15min nuotr./„Tempest“ standartą atitinkantis stacionarus kompiuteris

„Paprastus kompiuterius esate matę. O čia visos jungtys iš išorės uždengtos, sudėti visi filtrai, taip pat ir ventiliatorių, kad nepraeitų joks elektromagnetinis spinduliavimas“, – kompiuterį aprodė Informacinių technologijų tarnybos direktorius pulkininkas Darius Adomaitis.

„Net klaviatūros laidas, ir tas neskleidžia jokio elektromagnetinio spinduliavimo. Filtrai uždėti ant visko, – priduria ir viceministras. – Ko griežtai negalima daryti – tai ardyti. Nes atsukus nors vieną varžtą, iš karto yra pažeidžiamas specialaus korpuso mechanizmas ir atsiranda galimybės spinduliuotei.“

15min nuotr./„Tempest“ standartą atitinkantis kompiuteris
15min nuotr./„Tempest“ standartą atitinkantis kompiuteris

Už kibernetinį saugumą atsakingi vadovai aiškina, kad duomenų perdavimas tokiame kompiuteryje vyksta optiniais kabeliais, nes įprasti laidai netinka.

„Jei pasistatytumėte už sienos autobusiuką, nukreiptumėte anteną į mano kompiuterį, jūs visą vaizdą matytumėte. O jei nukreiptumėt į šitą kompiuterį – nematytumėt nieko. Monitorius atrodo beveik identiškai, čia „Samsung“, o ten „Dell“. Tačiau nuo spinduliuotės jis apsaugos specialiais filtrais, specialiom plėvelėm“, – su savo darbiniu kompiuteriu „Tempest“ sistemą lygina E.Kerza.

Anot jo, nuo to priklauso ir kompiuterio kaina.

„Kaina yra ir tris, ir penkis kartus didesnė. Tai priklauso nuo lygmens. Jei kariuomenė perka kompiuterį, kurį naudos mūšio lauke, pievoje, kur nėra jokio pastato, kaina yra kosminė. Nes spinduliavimo lygis turi būti nulinis. Jei perkama naudoti patalpoje, kuri turi antrą saugumo lygį, tai bus vidutinio brangumo kompiuteris. Saugioje patalpoje, kurioje nėra langų ir kuri patikrinta su specialia įranga, ar per sienas neprasiskverbia priešiški spinduliai, galima pirkti ne tokį brangų ir apsaugotą, bet vis tiek „Tempest“ kompiuterį“, – aiškina E.Kerza.

Jis patikina, kad kiekvienas toks kompiuteris turi būti kruopščiai patikrintas specialioje laboratorijoje, kiekvienas gauna atskirą sertifikatą.

„Ten, kur pasirinkimo neturi, deja, turi pirkti tokius brangius kompiuterius, nors vietoj jo išeitų keturi paprasti. Ypač, kai pas mus tokia didelė dalinių plėtra, labai trūksta paprastų kompiuterių. Tačiau yra NATO reikalavimai ir viskas. Kitaip negalėtume paslapčių perdavinėti“, – sako E.Kerza.

Favoritė – viena?

2017 m. pabaigoje vykusiame kariuomenės kompleksinės kompiuterinės, tinklo ir specialiosios įrangos pirkime buvo 34 dalys, tačiau pirkimai įvyko pagal 26 dalis. Jei bendra pasirašytų sutarčių vertė – 4,38 mln. eurų, iš jų ATEA ir „EIT sprendimams“ teko 4,01 mln. eurų ir 22 laimėtos pirkimo dalys.

Tuo pat metu ATEA laimėjo ir 5,6 milijonų eurų vertės konkursą trejus metus kariuomenei parūpinti programinės įrangos licencijas – sutartis bus naudojama pagal poreikį.

15min skelbė, kad dėl galimai neskaidrių Santaros klinikų viešųjų pirkimų ATEA biure buvo atliktos kratos.

Paklausti, kodėl pirkimuose dažnai laimi vienos grupės bendrovės, kariuomenės ir KAM atstovai dievagojasi – jie negali daryti įtakos, kas laimės viešąjį pirkimą, nes tai nulemia konkurencija tarp pačių tiekėjų, o jų rinkoje nedaug.

„Microsoft“ kontraktas yra dvylikai tūkstančių (asmenų – 15min) ir ne KAM sprendžia, kam „Microsoft“ iš savo partnerių pasiūlė tokią kainą. Mes jokios įtakos neturime. „Microsoft“ atstovybė Lietuvoje kartu su atstovybe Airijoje sprendžia, kas Lietuvoje ir kam parduoda už geriausią kainą. To mes negalime niekaip paveikti. Taip pat ir „Cisco“ ar bet koks kitas gamintojas – nei vienas iš jų negali parduoti tiesiogiai“, – sako krašto apsaugos viceministras E.Kerza.

Jis aiškina, kad kiekvienas tarpininkas iki galutinio pirkėjo – kariuomenės – užsideda savo maržą, o neretai tarpininkų būna visa grandinė. Tačiau norint gauti visavertę gamintojo garantiją ir palaikymą, tenka nusileisti tokioms rinkos sąlygoms.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Pratybų „Kibernetinis skydas 2017“ akimirka
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Pratybų „Kibernetinis skydas 2017“ akimirka

„Pirkti užsienyje negalima. Neleis nei „Microsoft“, nei „Cisco“ – tai vadinama pilkoji rinka. Jei būtum verslas ir svarbiausia būtų tik kaina, tai gal ir gali prisiimti riziką, ypač jei perki didelį kiekį, ir sakyti, kad man vis tiek. Tačiau balansuoji ant legalumo ribos. „Cisco“ taip niekada nesuteiks garantijos Lietuvoje ir jei įrenginys suges – aiškinsiesi su tuo, iš ko pirkai“, – patikina E.Kerza.

Jis tikina, kad ne kariuomenė nulemia, kiek tiekėjų ateis į konkursą – „visos procedūros, visi pirkimai yra absoliučiai vieši“. Nepirkti įrangos vien dėl to, „kad laimi vis tas pats tiekėjas“, jei įranga siūloma mažiausia kaina, kariuomenė negali.

„Aš kelčiau kitą klausimą – ar apskritai Lietuvos IT rinkoje viskas yra gerai, gal Konkurencijos tarybai reikėtų pasidomėti. Nes mes negalime paveikti tų procesų. Aš nieko neteigiu – kad kažkas susitaria ar pasidalija tą rinką. (…) Iš tikrųjų labai akivaizdžiai matyti, kad dalyvauja po vieną tiekėją. O kodėl po vieną? Na gerai, du. Arba kodėl kartais taip skiriasi kainos – tą patį bulvių maišą parduoda ir vienas, ir kitas, bet vienas kainuoja šimtą, o kitas du šimtus“, – piktinosi viceministras.

Nutraukia 26 proc. konkursų dėl per didelės kainos

Už kibernetinį saugumą Lietuvoje atsakingas pulkininkas D.Adomaitis 15min atsidūsta, kad tenka nutraukti 26 proc. viešųjų pirkimų.

„Ketvirtis konkursų nepraeina pro mano įstaigą dėl per didelės kainos. Ir tik tie, kurie yra gyvybiškai svarbūs kariuomenei egzistuoti, be kurių jau tu negali, tam tikra įranga kariuomenei būtina, be kurios ryšių tinklas neveiktų – dėl to kartais ją perki, apytiksliai pasakius, užsimerkęs“, – sako D.Adomaitis.

Jis patikina, kad perkama gamintojų įranga, o su „Lietuvos miške rinktais“ kompiuteriais kariuomenė yra nusvilusi.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kibernetinis saugumas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kibernetinis saugumas

„50 proc. įrangos, kuri surinkta Lietuvoje, mes grąžiname pagal garantiją, nes neveikia. Tai yra bėda ir kai skelbiame konkursus, mums sako, nereikalaukite tokios didelės garantijos. Bet jei metus padirbi ir įranga sugenda – dėl to reikalaujame įrangos garantijos 5 metams. Pas mus yra įrangos ciklas, kad ją naujinsime kas penkerius metus“, – sako D.Adomaitis.

Anot jo, tarptautinės garantijos reikalavimas pakelia kainą, tačiau garantuoja, kad bus gaunamas tarptautinių gamintojų surinktas kompiuteris.

„Realiai paskaičiavus, mes pernai sudarėme sutartis su 25 skirtingais tiekėjais – ne vienu, dviem ar septyniais. Tame tarpe ir „Telia“, „EIT sprendimai“, BAIP, „Belam“, „Nanotechnika“, „NRD CS“, „NT Service“, „Nuklonas“, „Sentios“, aš tokių ir pavadinimų nežinojau, kad Lietuvoje yra“, – sako D.Adomaitis.

Pažeidimų nenustatė

Krašto apsaugos viceministras E.Kerza patikina, kad pirkimų kontrolė yra itin griežta, tačiau pernykščiai patikrinimai nė karto nenustatė jokių pažeidimų.

A.Pliadžio nuotr./Viceministras Edvinas Kerza
A.Pliadžio nuotr./Viceministras Edvinas Kerza

„Jei kitos įstaigos tik dabar kalba apie pirkimų centralizavimą, tai mes IT pirkimus centralizavome visų pirma“, – sako E.Kerza ir aiškina, kad jei pirkimo kaina viršija numatytą, tenka ruošti rimtus pagrindimus komisijai ir gauti papildomų pinigų.

Šiuo metu kariuomenės pirkimai centralizuojami Gynybos resursų agentūroje.

„Vien pernai patikrinta 80 sutarčių su visais protokolais. Jei dalyvavo tik vienas tiekėjas, ko mes tikrai stengiamės vengti, bet taip nutinka, visuomet atkreipiamas dėmesys. Buvo 6 kainos pagrindimai tikrinti, ar jos ne per didelės, įvertinti 7 įgyvendinimo planai, derinti 3 susitarimai“, – vardija viceministras.

Jis pripažįsta, kad neįmanoma nuo visko apsisaugoti – sistemoje dirba 12 tūkstančių žmonių. Su dalimi dėl veiklos trūkumų jau esą teko atsisveikinti.

„Kai pradėjome čia naujas pareigas eiti, ypatingą dėmesį skyrėme šiai sričiai ir tikrai preciziškai į kiekvieną pirkimą žiūrime“, – sako E.Kerza.

„O ir kiek gi tų didesnių kompanijų Baltijos šalyse yra – jei ne ant vienos, tai ant dviejų rankos pirštų galima suskaičiuoti“, – atsiduso E.Kerza.

Jis vis tik pasidžiaugė, kad kariuomenė įrangą gauna mažesnėmis kainomis nei rinkoje, nepaisant mažos tiekėjų konkurencijos.

ATEA: jei ir dominuojame, nebūtinai taip bus nuolat

Grupės ATEA marketingo direktorius Simonas Stūrys teigė, kad bendrovė nėra užtikrinta, jog kariuomenės pirkimuose laimės nuolat.

„Nesu tikras dėl dominavimo, čia reiktų pažiūrėti skaičius. Tačiau esu visiškai tikras – jei toks dominavimas kuriuo nors kampu ir yra, jis nėra užtikrintas“, – sako S.Stūrys.

Anot jo, ATEA įmonėse Lietuvoje dirba daugiau nei 600 darbuotojų ir tai kelis kartus daugiau nei bet kurioje konkuruojančioje įmonėje.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./„Microsoft Lietuva“ ir „Atea“ bendras renginys apie tai, kokios grėsmės tyko vartotojų, bandant į savo kompiuterius įsidiegti nelegalią programinę įrangą.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./„Microsoft Lietuva“ ir „Atea“ bendras renginys apie tai, kokios grėsmės tyko vartotojų, bandant į savo kompiuterius įsidiegti nelegalią programinę įrangą.

„ATEA, turėdama prieigą prie resursų ir kapitalo, gali investuoti į skirtingas specializacijas, kelti kompetencijas, įsisavinti technologijas, o mažesnėms įmonėms tai daryti sunkiau. Mano nuomone, Lietuvos valstybiniam sektoriui yra naudinga, kad jis turi galimybę gauti efektyvesnę prieigą prie aukšto lygio kompetencijų ir technologijų, pagal poreikį, neinvestuojant mokesčių mokėtojų lėšų“, – sako S.Stūrys.

Jo nestebina kariuomenės keliami reikalavimai įrangai – ji naudojama duomenų saugojimui ir perdavimui.

„Tempest“ standartas yra geras aukštų reikalavimų saugumui pavyzdys. Kad atitiktume šį standartą, nešiojamasis kompiuteris yra perdaromas taip, kad būtų neįmanoma iš jo perimti duomenis nei tiesioginiu, nei nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, pasinaudojant jungčių ar diskų skleidžiama spinduliuote“, – sako S.Stūrys ir lygina, kad „Tempest“ kompiuteris įprastą atitinka tiek, kiek šarvuotas automobilis įprastą.

Jis tvirtina, kad ATEA grupės įmonės pirkimuose nekoordinuoja veiksmų.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./„Microsoft Lietuva“ ir „Atea“ parodė kokios grėsmės tyko vartotojų, bandant į savo kompiuterius įsidiegti nelegalią programinę įrangą.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./„Microsoft Lietuva“ ir „Atea“ parodė kokios grėsmės tyko vartotojų, bandant į savo kompiuterius įsidiegti nelegalią programinę įrangą.

„Įmonės veikia savarankiškai. Kiekviena iš šių įmonių specializuojasi tam tikrose kompetencijų srityse, todėl savarankiškai kuria ir įgyvendina savo pardavimų strategijas ir siekia iškeltų tikslų, atsiskaito už pasiektus rezultatus. Pasitaiko, kad įmonės teikia pasiūlymus tiems patiems klientams, tačiau tai nėra niekaip nei ribojama, nei skatinama. Tokia struktūra leidžia plėtoti specializacijas, auginti kompetencijas, o konkurencija užtikrina dinamiškumą ir racionalų resursų valdymą“, – tikina ATEA atstovas.

O dukterinė ATEA bendrovė „EIT sprendimai“ patikino, kad „tokią perkamą įrangą gali sukomplektuoti tik aukščiausios kvalifikacijos specialistai, tai nėra namų rinkai skirti produktai“. To esą reikalauja ir tinklo įrangos gamintoja „Cisco“.

Tačiau netgi pati „Microsoft“ atsisakė peržiūrėti, ar kariuomenės mokama kaina už jos licencijas yra ne per didelė.

„Šalyje vykstančių viešųjų pirkimų rezultatų nekomentuojame“, – toks „Microsoft Lietuva“ atstovų oficialus komentaras.

VPT: nesame šių pirkimų vertinę

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) informavo, kad nėra vertinusi vėliausių Informacinių technologijų tarnybos viešųjų pirkimų.

„Informacinių technologijų tiekėjų rinka ir suinteresuotumas yra pakankamai platus Lietuvoje, tačiau VPT nėra gavusi pranešimų, skundų, pretenzijų, kad minėtuose viešuosiuose pirkimuose būtų bėdų tiek su tiekėjams keliamais minimaliais kvalifikacijos reikalavimais, tiek su techninės specifikacijos reikalavimais“, – teigiama VPT parengtame atsakyme.

VPT nuomone, teiginys, kad dominuoja viena bendrovė ar su ja susijusios įmonės, nebūtų pagrįstas.

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Maršrutizatorius
„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Maršrutizatorius

Mažesnė pasiūlyta kaina taip pat dar nereiškia, kad pasiūlymas geresnis – gali būti pasiūlyta techninės specifikacijos neatitinkanti prekė, dėl to tiekėjų pasiūlymai atmetami.

„Pasitaiko atvejų, kai tiekėjai pasiūlo netinkamos komplektacijos įrangą ir tuomet vadovaujantis viešojo pirkimo sąlygomis ir viešųjų pirkimų įstatymu, perkančiosios organizacijos yra priverstos atmesti tiekėjo pasiūlymą. Arba pasiūlyta neįprastai maža kaina, ir tiekėjas nesugeba jos pagrįsti, tuomet tiekėjo pasiūlymas irgi turi būti atmetamas“, – teigiama tarnybos atsakyme.

Perkančioji organizacija, anot VPT, viešojo pirkimo pradžioje turi nusistatyti pirkimo vertę (biudžetą). Jei tiekėjas pasiūlo prekės kainą, kuri viršija viešojo pirkimo vertę, perkančiosios organizacijos yra priverstos atmesti tiekėjo pasiūlymą.

Paaiškino, kodėl tokia brangi tinklo įranga

Į akis krinta ir daugiau kainų, kurias moka Lietuvos kariuomenė. Pavyzdžiui, konkursą laimėjusi bendrovė kompiuterio tinklo šakotuvą pardavė už 18,4 tūkst. eurų, kai analogiškas rinkoje – 9,8 tūkst. eurų. Maršrutizatorius atsiėjo 18,6 tūkst. eurų, kai toks pats internetinėje parduotuvėje kainuoja apie 10,4 tūkst. eurų. Bevielio ryšio valdiklis „Cisco Air-CT5520“ nupirktas už 48,1 tūkst eurų be PVM, kai jo kaina rinkoje – iki 16 tūkst. eurų.

„Kainų skirtumas keturis kartus gali susidaryti dėl to, kad kai mes perkame daiktą, mes perkame ir daug sudedamųjų dalių: garantiją, šifravimo licenciją, vartotojų mokymus. To tipiniu atveju nebūna“, – sako tarnybos vadovas D.Adomaitis ir priduria, kad kariuomenė reikalauja 5 metų garantijos jau kitai darbo dienai, jei įrenginys sugenda. Tačiau į kainą dar įeina ir komponentai, kabeliai bei kita susijusi įranga.

Alfredo Pliadžio nuotr./Vytautas Bakas, Edvinas Kerza, Viktoras Pranckietis
Alfredo Pliadžio nuotr./Vytautas Bakas, Edvinas Kerza, Viktoras Pranckietis

Viceministras taip pat patikina, kad viešai prieinamuose duomenyse neliko daugelio eilučių, kas dar įeina į pirkinių kainas.

„Tas įrenginys, kur sakote, kad rinkoje kainuoja 18 tūkst. eurų, mums jį pasiūlė ir pardavė už 12 tūkst. eurų. Kur kaina auga labiausiai – įtraukti dveji sertifikuoti mokymai įstaigos specialistams, nes įrenginys labai specifinis. Be to, į kainą įeina ir licencijos. Nes tai yra bevielio ryšio komutatorius, kuris sujungia nutolusius komutatorius, prie kurių vartotojai jungiasi šifruotu būdu“, – sako E.Kerza.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Gyvenimas

Nutirpusiu kūnu nėščioji priimamajame laukė kelias valandas: ką reiškia skubus siuntimas?

Aktualu

Lankstinukas pašto dėžutėje įžeidė LGL bendruomenę: LGBT žmonių atžvilgiu kurstoma neapykanta

Verslas

Lengvata periodikai: gerais norais grįstas siūlymas ar priešrinkiminė pakiša?

Vardai

15 kilogramų priaugusi Natalija Bunkė: „Dabar toks etapas. Turbūt... per gerai gyvenu!“

24sek

„urBONUSas“: M.Kalnietis – apie rekordus Prancūzijoje, „Žalgirį“ ir linksmas istorijas

Aktualu

„Karšta“ diena JK: ar vyriausybė patvirtins „Brexit“ susitarimo projektą?

24sek

Prieš sentimentalų sugrįžimą – J.Valančiūno filosofija: „Toks gyvenimas“

Aktualu

Seime vykusioje diskusijoje – raginimai atšaukti vaiko teises ginantį įstatymą

Smurto randai

Gazas

Vilniečiai neviltyje: Nesvyžiaus gatve važiuoti galima nebent tik su tanku

24sek

Antanas Guoga moko „Žalgirį“: „Pirmoje vietoje visuomet turi būti Lietuvos rinktinė“

Aktualu

Viktoras Pranckietis apie Seimą: man yra gėda

Vardai

Su aktoriumi Channingu Tatumu draugaujanti Jessie J prisipažino negalinti susilaukti vaikų

Mokslas.IT

Istorikai paviešino unikalų Izraelyje aptiktą Jėzaus veido atvaizdą

Interviu Sportas

Iš posto stumiamas Edgaras Jankauskas nekreipia dėmesio į už nugaros priimtą sprendimą

Vardai

Reperis Ironvytas parduoda savo sporto klubą: „Patys kalti, kad nemokėjome konkuruoti“

Pasaulis kišenėje

Marakešo Medinos gidas: Maroke gyvenančios lietuvės mėgstamiausi restoranai ir barai

Aktualu

Prasidėjo žiemos priėmimas į profesines mokyklas: siūlomos paklausios specialybės

Verslas

Europos Parlamentas pritaria, kad IAE uždaryti būtų skirta 780 mln. eurų

Aktualu

Buvęs Makedonijos lyderis pasiprašė prieglobsčio Vengrijoje

Naujienos

Gyvenimas

Nutirpusiu kūnu nėščioji priimamajame laukė kelias valandas: ką reiškia skubus siuntimas?

Aktualu

Lankstinukas pašto dėžutėje įžeidė LGL bendruomenę: LGBT žmonių atžvilgiu kurstoma neapykanta

Verslas

Lengvata periodikai: gerais norais grįstas siūlymas ar priešrinkiminė pakiša?

Vardai

15 kilogramų priaugusi Natalija Bunkė: „Dabar toks etapas. Turbūt... per gerai gyvenu!“

24sek

„urBONUSas“: M.Kalnietis – apie rekordus Prancūzijoje, „Žalgirį“ ir linksmas istorijas

Aktualu

„Karšta“ diena JK: ar vyriausybė patvirtins „Brexit“ susitarimo projektą?

24sek

Prieš sentimentalų sugrįžimą – J.Valančiūno filosofija: „Toks gyvenimas“

Aktualu

Seime vykusioje diskusijoje – raginimai atšaukti vaiko teises ginantį įstatymą

Smurto randai

Gazas

Vilniečiai neviltyje: Nesvyžiaus gatve važiuoti galima nebent tik su tanku

24sek

Antanas Guoga moko „Žalgirį“: „Pirmoje vietoje visuomet turi būti Lietuvos rinktinė“

Aktualu

Viktoras Pranckietis apie Seimą: man yra gėda

Vardai

Su aktoriumi Channingu Tatumu draugaujanti Jessie J prisipažino negalinti susilaukti vaikų

Mokslas.IT

Istorikai paviešino unikalų Izraelyje aptiktą Jėzaus veido atvaizdą

Interviu Sportas

Iš posto stumiamas Edgaras Jankauskas nekreipia dėmesio į už nugaros priimtą sprendimą

Vardai

Reperis Ironvytas parduoda savo sporto klubą: „Patys kalti, kad nemokėjome konkuruoti“

Pasaulis kišenėje

Marakešo Medinos gidas: Maroke gyvenančios lietuvės mėgstamiausi restoranai ir barai

Aktualu

Prasidėjo žiemos priėmimas į profesines mokyklas: siūlomos paklausios specialybės

Verslas

Europos Parlamentas pritaria, kad IAE uždaryti būtų skirta 780 mln. eurų

Aktualu

Buvęs Makedonijos lyderis pasiprašė prieglobsčio Vengrijoje

Vardai

Ypatingos

06:20
04:06

Gera keliauti kartu

Konferencija „Žiniasklaida rytoj“

Ko reikia šiuolaikiniam pirkėjui?

Sveikata

Mamos prieš meningokoką

Būk nesustabdoma

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką