Dabar populiaru
Publikuota: 2019 vasario 27d. 10:17

Karštos vasaros išgelbėti aludariai parduoda vis mažiau pigaus alaus, daugiau nealkoholinio

Rolandas Viršilas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Rolandas Viršilas

Aludariai, nepaisant vis smunkančio alaus vartojimo, turi ir gerų žinių. Alaus rinka, jų teigimu, pernai traukėsi, bet jau nebe taip smarkiai, kaip anksčiau. 2018 metais rinka traukėsi 8 proc., kai 2017 metais – 12,8 proc., skelbia „Švyturio-Utenos alaus“ (ŠUA) vadovas Rolandas Viršilas. Šiemet rinkai prognozuojamas vos pusės procento nuosmukis.

„Vasara negali būti geresnė, negu buvo pernai“, – kalbėdamas apie šių metų tendencijas kalbėjo R.Viršilas. Jo manymu, šiemet alaus rinka turėtų išlikti stabili – prognozuojamas vos 0,5 proc. susitraukimas.

R.Viršilo teigimu, puslitrį alaus jau teko pabranginti maždaug 2 centais dėl brangstančių žaliavų ir augančio darbo užmokesčio.

Iš viso per 4 metus alaus rinka Lietuvoje sumažėjo ketvirtadaliu.

„Lietuvos alaus rinka traukiasi jau daug metų. Visų pirma dėl to, kad mažėja gyventojų. Procesą dar paspartina nesubalansuota akcizų politika – žmonėms apsimoka pirkti kaimyninėse valstybėse ar tiesiog pereiti prie stipresnių gėrimų“, – pristatydamas 2018 m. veiklos rezultatus kalbėjo ŠUA ir „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovas Rolandas Viršilas.

Įmonė pernai pardavė 4 proc. daugiau gėrimų, alaus pardavimai, nepaisant besitraukiančios rinkos, vis tik išaugo 1,2 proc. Gaiviųjų gėrimų pardavimai augo 18 proc., energinių – 10 proc., vandens – 5 proc.

Itin sparčiai į viršų šoko nealkoholinio alaus pardavimai – įmonė pernai jo pardavė dvigubai daugiau.

„Viena pagrindinių Lietuvos alaus rinkos tendencijų – pigaus alaus paklausa krinta, o brangesnio, „Premium“ klasės, kyla. Tai liudija, kad šalyje stiprėja alaus kultūra, kurią palaiko ūgtelėjusios žmonių pajamos. Išlieka ir kita ryški tendencija – nealkoholinio alaus populiarumas kopia vis į naujas aukštumas“, – sako R. Viršilas.

2014 m. nealkoholinis alus užėmė 0,8 proc. rinkos. Po 4 metų ši dalis padidėjo daugiau nei 5 kartus – iki 4,2 proc.

R.Viršilo teigimu, puslitrį alaus jau teko pabranginti maždaug 2 centais dėl brangstančių žaliavų ir augančio darbo užmokesčio.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rolandas Viršilas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rolandas Viršilas

Grietinėlę nugriebia latviai

2018 m. Baltijos šalyse „Carlsberg“ grupė pajamas didino 7 proc. – iki 317 mln. Eur. Iš dalies augimą lėmė ir karšta vasara.

2018 m. Lietuvoje („Švyturys-Utenos alus“) parduota 4 proc. daugiau – 139 mln. litrų nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų. Estijoje („Saku“), kurioje dėl itin aukštų akcizų gyventojai ir suomių turistai apsiperka Latvijos pasienyje, pardavimas mažėjo 2 proc. – iki 118 mln. litrų.

Ryškiausias augimas – Latvijoje („Aldaris“), kuri dėl mažiausių akcizų pritraukia kaimyninių valstybių pirkėjus. Čia pardavimas šoktelėjo 10 proc. – iki 47 mln. litrų.

Bendrovės eksporto apimtys pernai augo 13 proc. iki 36 mln. litrų. Didžiausios eksporto rinkos yra Rusija, Baltarusija, Afrikos šalys (populiarius ŠUA sidras), Jungtinė Karalystė ir Vokietija.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Spaudos konferencijos akimirka
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Spaudos konferencijos akimirka

Alkoholio parduota mažiau, akcizų surinkta daugiau

VMI rodo, kad visų alkoholinių gėrimų prekyba pernai Lietuvoje sumažėjo. Šalies gyventojai oficialiai mažiau pirko vyno, alaus ir spiritinių gėrimų. Nepaisant to, mokesčių iš alkoholio akcizo dėl didesnio šio mokesčio pavyko surinkti daugiau beveik 5 proc. nei metais anksčiau.

Iš viso vien iš alkoholio į biudžetą surinkta beveik 327 mln. eurų, kai metais anksčiau buvo surinkta 311,5 mln. eurų.

Alaus oficialiai nupirkta milijonu HLT mažiau nei metais anksčiau (iš viso nupirkta 12 mln. HLT). Tačiau akcizų į biudžetą vis vien surinkta 4,2 proc. daugiau (iš viso 85,4 mln. eurų).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką