„Pasaulis išgyvena naują konkurencingumo etapą – lenktynes dėl investicijų, talentų, inovacijų ir gebėjimo prisitaikyti. Šie pokyčiai apima visą ekonomiką – nuo pramonės iki paslaugų sektoriaus, nuo darbo rinkos iki tiekimo grandinių. Privalome į tai reaguoti, nes kitaip rizikuojame likti paraštėse.
3i planas – mūsų atsakas į šiuos iššūkius. Jis padės Lietuvai išlikti konkurencingai sparčiai besikeičiančioje pasaulio ekonomikoje: investuodami į inovacijas kursime aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, stiprindami regionus mažinsime atotrūkį tarp sostinės ir regionų, o modernizuodami institucijas – sukursime aplinką, kurioje valstybė tampa partneriu, o ne kliūtimi verslui”, – teigia E.Grikšas.
Inovacijos – pagrindas aukštos pridėtinės vertės ekonomikai
Inovacijų srityje bus stiprinamas mokslo ir verslo bendradarbiavimas, diegiamos mokestinės paskatos inovacijoms, plečiama startuolių ir dirbtinio intelekto ekosistema. Iki 2030 m. planuojama, kad išlaidos moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms (MTEPI) padvigubės iki 2,2 proc. BVP, o darbo našumas pasieks 90 proc. Europos Sąjungos vidurkio.
„Sieksime sukurti inovacijų sistemą, kurioje mokslo idėjos virsta verslais, o Lietuvos pramonė tampa aukštos pridėtinės vertės kūrėja – nuo biotechnologijų iki gynybos technologijų. Tai ne vien tik apie technologijas, bet apie naują mąstymą – gebėjimą kurti ir pritaikyti sprendimus čia, Lietuvoje”, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Paulius Petrauskas.
Vienas iš kertinių žingsnių – pirmojo nacionalinio dirbtinio intelekto centro „LitAI“ steigimas. Šis centras taps pagrindu dirbtinio intelekto technologijų vystymui ir taikymui tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose. Kartu bus stiprinama inovacijų diplomatija – siekiant, kad Lietuvos technologijų įmonės ir startuoliai turėtų prieigą prie pasaulinių rinkų, partnerių ir investicijų.
Taip pat bus vystomi proveržio sektoriai – informacinės technologijos, biotechnologijos, mikroelektronika, švarioji energetika ir gynybos pramonė. Siekiama, kad gyvybės mokslų sektorius iki 2030 m. išaugtų nuo 2,2 proc. iki 5 proc. BVP, o informacinių ir ryšių technologijų pramonė – nuo 3,4 proc. iki 5,1 proc.
Investicijos – bent 30 proc. nukreiptos į regionus
Investicijų srityje siekiama, kad ekonomikos augimas pasiektų visus Lietuvos miestus, o ne mažiau 30 proc. investicijų būtų nukreipta į regionus.
Šiam tikslui pasiekti bus vystomos laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) ir pramonės parkų teritorijos, stiprinami regioniniai inovacijų centrai ir „Spiečių“ tinklas bei modernizuojama tradicinė pramonė.
„Investicijos Lietuvoje reikštų ne tik naujas gamyklas, bet ir naujas galimybes regionuose. Mūsų tikslas – tvari ekonomikos geografija: stiprūs regionai, moderni pramonė ir gerai apmokamos darbo vietos visoje Lietuvoje”, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Waldemaras Urbanas.
Dėmesys bus skiriamas aukštos pridėtinės vertės užsienio investicijoms ir žaliosios pramonės augimui. Siekiama, kad naujos investicijos kurtų tvarią gamybą – nuo žiedinės ekonomikos sprendimų iki išteklių efektyvumo technologijų.
Planas taip pat numato priemones talentų išlaikymui ir kompetencijų stiprinimui – talentų ekosistemos reglamentavimą ir lanksčią perkvalifikavimo sistemą, leidžiančią greitai reaguoti į darbo rinkos poreikius, aukštos kvalifikacijos specialistų atvykimo ir diasporos sugrįžimo paskatinimą.
„Talentai – tai mūsų ateities investicija. Turime išlaikyti žmones Lietuvoje ir sudaryti jiems sąlygas augti čia, o kartu – pritraukti naujus. Siekiame, kad kiekvienas čia rastų galimybių kurti, tobulėti ir prisidėti prie Lietuvos ekonomikos pažangos“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė.
Institucijos – partneris, o ne kliūtis
Modernizuojant institucijas, numatyta sukurti valdymo sistemą, kuri veikia greitai, patikimai ir orientuotai į partnerystę su verslu. Siekiama, kad iki 2027 m. administracinė našta verslui sumažėtų 35 proc., o paslaugų greitis padidėtų dvigubai. Tam bus įdiegtas „Once Only“ sistemos principas, leidžiantis įmonėms ir gyventojams visus procesus tvarkyti vienoje vietoje.
Taip pat planuojama skatinti GovTech sprendimus ir inovatyvius viešuosius pirkimus, kurie leis viešajam sektoriui tapti technologijų diegimo lyderiu. Institucijoms bus nustatyti aiškūs atsakomybės centrai, kad investuotojų klausimai būtų sprendžiami greitai ir koordinuotai.
„Valstybės modernizavimas – tai ne tik mažiau biurokratijos. Tai pokytis, kaip mes dirbame: kad verslas jaustų valstybę kaip partnerį, sprendžiantį kartu, o ne vertinantį iš šalies. Tam kuriame greitą, skaidrią ir atsakingą viešojo valdymo sistemą“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministras Darius Zailskas.
„Suprantame, kad 3i plano suformavimas – tik pirmas žingsnis. Dabar laukia pagrindinis darbas – susitelkti su socialiniais ekonominiais partneriais ir kitomis institucijomis prisidedant prie jo įgyvendinimo, taip pat peržiūrėti ministerijos valdomus asignavimus ir nukreipti juos plano įgyvendinimui. Suprantame, kad tai sudėtingiausia dalis, bet net neabejojame, kad bendromis jėgomis pavyks pasiekti proveržį ir po kelių metų jau matyti realius pokyčius“, – pažymi ekonomikos ir inovacijų kanclerė Inga Steponavičienė.
Pastabas ir pasiūlymus galima teikti iki spalio 27 d. Jie bus nagrinėjami tolesniuose Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano aptarimo ir derinimo etapuose.
