Didelio nepritekliaus lygis pernai siekė 6 proc. ir, palyginti su 2021 metais, sumažėjo 0,4 punkto, su tuo susidūrė apie 168 tūkst. gyventojų, skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Gyventojų, susiduriančių su dideliu nepritekliumi, dalis mieste buvo 5,3 proc., kaime – 7,5 proc. Rodiklis mieste nepasikeitė, kaime – sumažėjo 1,2 punkto. Didžiuosiuose miestuose 4,2 proc. asmenų susidūrė su dideliu materialiniu ir socialiniu nepritekliumi, kituose miestuose – 7,1 proc., kai prieš metus – atitinkamai 4,5 ir 6,6 procento.
Pagal amžių su nepritekliumi dažniausiai susidūrė 65 metų ir vyresni asmenys, rečiausiai – 18–24 metų asmenys. Nepritekliaus lygis per metus vyresnių kaip 50 metų asmenų grupėse padidėjo, kitose grupėse sumažėjo. Didelio nepritekliaus lygis padidėjo tik 25–49 metų grupėje.
Statistikų teigimu, pernai beveik du penktadaliai gyventojų būtų negalėję apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų.
Namų ūkiuose, nurodžiusiuose, kad negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų (430 eurų), pernai gyveno 39,3 proc. gyventojų, dėl lėšų stokos negalėjo valgyti mėsos, žuvies ar lygiaverčio vegetariško maisto bent kas antrą dieną – 10,4 proc.
Namų ūkiuose, negalinčiuose sau leisti bent savaitę atostogauti ne namuose, gyveno trečdalis asmenų, dėl lėšų stokos nekeičiančių susidėvėjusių baldų – kas penktas. Laisvalaikio veikloje dėl lėšų stokos nedalyvavo kas šeštas gyventojas.
