TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kas kaltas dėl nekilnojamojo turto mokesčio fiasko: it lapės gudrūs lietuviai ar žiopla jų valdžia?

Lapė
sxc.hu nuotr. / Kas kaltas dėl NT mokesčio fiasko: it lapės gudrūs gyventojai ar žiopli politikai?
Šaltinis: 15min
0
A A

Dvejus metus iš eilės valstybė vylėsi smarkiai papurtyti prabangaus būsto šeimininkų kišenes – nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tikėtasi surinkti triskart daugiau, nei buvo faktiškai surinkta. Todėl šiemet valdžia nuleido rankas – biudžeto projekte numatyta, kad iš NT mokesčio bus gauta nebe 17, o vos 5 mln. Lt.

2012 metais, kai buvo pradėtas rinkti prabangaus NT mokestis, valstybė tikėjosi gauti 17 mln. Lt. Surinko 5 mln. Lt. Pernai taip pat tikėjosi gauti 17 mln. Lt, o gavo dar mažiau – apie 4 mln. Lt.

Kuo remdamasis Seimas tvirtino tokius ambicingus planus?

2011 metų pabaigoje Seimas skubos tvarka nusprendė, kad žmonės, kurių būsto vertė viršija milijoną litų, mokės procento NT mokestį. Taip biudžetą esą kasmet pavyks papildyti keliolika milijonų litų. Tačiau to padaryti nepavyko – tiek 2012 metais, tiek pernai valstybė gavo tik kiek daugiau nei penktadalį planuotų pajamų.

Mokesčių inspektoriai stebi kiekvieną brangaus būsto savininką

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tikina, kad jau tada, kai pirmą kartą buvo paskelbtas ambicingas planas iš prabangaus NT surinkti 17 mln. Lt, prognozavo, kad to padaryti nepavyks.

„VMI jau tada neoficialiai sakė, kad maksimali mokėtina suma neviršys 8 mln. Lt. Už 2012 metus to mokesčio buvo surinkta iki 5 mln. Lt. Neatsižvelgdami į faktinį 2012 metų sumokėjimą, biudžeto planuotojai kažkodėl paėmė ir automatiškai vėl perkėlė tą 17 mln. planuotą sumą į 2013 metų biudžetą. Tai kyla klausimas: kuo remiantis, kokiais rodikliais, ir t.t. planuojamas vieno ar kito mokesčio surinkimas?“ – 15min.lt sakė VMI atstovas spaudai Darius Buta.

Vienas brangiausių Vilniaus namų
Vienas brangiausių Vilniaus namų

Tačiau po to, kai dvejus metus iš eilės nepavyko surinkti tiek pinigų, kiek norėta, Seimas daugiau nei triskart nuleido kartelę – šių metų biudžeto projekte numatyta iš prabangaus NT gauti nebe 17, o 5 mln. Lt.

500 tūkst. Lt – tiek Lietuvai kasmet kainuoja NT mokesčio administravimas.

Pasak D.Butos, NT mokesčių mokėtojų nėra daug, be to, VMI turi visą informaciją apie NT Lietuvoje: „Todėl kalbėti apie kažkokį neva šešėlį šio mokesčio kontekste net neįmanoma – žinomas kiekvienas mokėtojas, jų turimas turtas ir iš kiekvieno asmeniškai VMI gali paprašyti sumokėti (tą ir daro, jei pats gyventojas laiku nedeklaruoja ir nesumoka.“

Finansų ministerija turi pasiteisinimą

Pastarąjį kartą mokestinės nekilnojamojo turto vertės buvo nustatytos 2011 metais, 15min.lt informavo Registrų centras. Palyginti su ankstesniu 5 metų NT įvertinimu, turto rinkos vertė krito 40 proc.

Finansų ministerija rado pasiteisinimą, kodėl ambicijos atsispindėjo tik biudžeto projekte, bet ne valstybės piniginėje.

Mokesčių administratoriai ir politikai, palaiminę ambicingą pajamų iš NT mokesčio planą, tą žinojo.

17 mln. Lt iš NT mokesčio tikėtasi gauti ir pernai, nors NT turtas vertintas iš naujo nebuvo, o 2011 metais nustatytos NT vertės buvo skundžiamos ir koreguojamos tik pavieniais atvejais.

Tačiau Finansų ministerija rado pasiteisinimą, kodėl ambicijos atsispindėjo tik biudžeto projekte, bet ne valstybės piniginėje.

„Kai buvo sudaromas 2013 metų NT mokesčių planas, dar nebuvo žinoma, kiek deklaracijų bus pateikta, nes Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme nustatyta, kad mokesčio mokėtojai mokesčio už nekilnojamąjį turtą deklaraciją pateikia ir mokestį sumoka iki gruodžio 15 dienos.

Taigi, Vyriausybei teikiant 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymą Seimui, faktinės įplaukos už 2012 metus (o ir pervertinimo ir iškaidymo mastai) dar nebuvo žinomi. Dėl to buvo sudėtinga suprojektuoti, kiek mokesčio bus gauta 2013 metais“, – 15min.lt sakė ministerijos atstovas žiniasklaidai Vytautas Lenkutis.

Savęs kaltinti nelinkę ir politikai. Pasak jų, Lietuvos gyventojai yra itin apsukrūs – visuomet randa įstatymų landų.

Politikai įžvelgia gyventojų gudrumą

Algirdas Sysas
Algirdas Sysas

„Tie, kas turėjo mokėti NT mokestį, savo turtą išskaidė taip, kad jis neviršytų nustatytos milijono ribos ir viskas. Todėl taip ir yra“, – 15min.lt sakė socialdemokratas, Seimo narys Algirdas Sysas.

Pasak jo, reikėtų įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį: „Jis turi būti simbolinis tiems, kurių turtas sudaro mažą vertę. O kai yra landos ir skylės, paprasčiausiai ir bandoma mokestį apeiti.“

Be to, pasak jo, turtui, kurio vertė viršija milijoną litų, reikėtų nustatyti mažesnį nei 1 proc. NT mokesčio tarifą: „Tai paskatintų žmones ne slėpti, o mokėti tą mokestį.“

Pasak jo, lietuviai sugalvoja daug būdų, kaip išvengti mokesčių.

„Mūsų tauta yra išradinga. Ir labai išradinga. Daugelis gyvena nebaigtos statybos būstuose ir nuo jų irgi nemokamas mokestis. Tai mes neeilinėje sesijoje pagaliau priėmėme įstatymą, kuris įpareigoja vis tiek mokėti mokestį, nors tai yra ir nebaigtos statybos būstas. Tas paskatins didesnį mokesčių surinkimą“, – sakė A.Sysas.

Kęstutis Glaveckas
Kęstutis Glaveckas
 

Pasak Seimo nario liberalsąjūdiečio Kęstučio Glavecko, potencialių NT mokesčio mokėtojų skaičius iškart sumažėjo, vos tik buvo priimtas mokestį įteisinantis įstatymas.

„Turtas anksčiau buvo įvertintas 3-4 mln. Lt, o dabar visi pamatė, kad jis mažiau kainuoja. Dėl to sumažėjo ir mokestis. Kitas dalykas – daug žmonių padovanojo savo turtą, kad jo vertė neviršytų milijono litų. Arba šeima išsiskyrė. Todėl sumažėjo ir mokesčių mokėtojų skaičius“, – sakė K.Glaveckas.

 

Tuo metu ekonomistai mato paprastesnę NT nesurinkimo priežastį – pernelyg dideles valdžios ambicijas.

Per plačiai bandė apžioti

„Visada, jeigu planas nėra vykdomas, dažniausiai yra kaltos abi pusės. Tiek planas, tiek jo vykdymas. Manyčiau, kad šiuo atveju galbūt didesnė kaltė tektų plano kūrėjams“, – 15min.lt sakė „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Nuo pat pradžių NT mokestį kritikavo ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atstovai.

Manyčiau, kad šiuo atveju galbūt didesnė kaltė tektų plano kūrėjams, – sakė Ž.Mauricas.

„Tai yra dar vienas pavyzdys, kai mokesčio įvedimas nepasiekė užsibrėžto tikslo. Šį mokestį apskritai reikėtų pripažinti nevykusiu ir panaikinti.

Tuo tarpu valdžios atstovai vis pasvarsto apie visuotinį NT mokestį, kuris suduotų smūgį didžiajai daliai šalies gyventojų“, – sakė LLRI ekspertė  Kaetana Leontjeva.

Pasak jos, Lietuvoje dažnai priimami įstatymai iš anksto neįvertinus jų poveikio.

„Priimant teisės aktus būtina atsižvelgti į galimas pasekmes, o galiojantys teisės aktai turėtų būti peržiūrimi, įvertinant jų poveikį. Nustačius, kad konkretus įstatymas nepasiteisino ir turėjo daugiau žalos nei naudos, turi būti inicijuojamas šio įstatymo atšaukimas“, – sakė K.Leontjeva.

NT mokesčio administravimas Lietuvai per metus kainuoja apie 0,5 mln. Lt.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką