Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kas labiausiai nukentės, kai išseks ES finansų upės

Eurai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Eurai
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Gerokai mažesnei Europos Sąjungos (ES) finansinei paramai Lietuva kol kas nėra pasirengusi, pripažįsta LRT.lt kalbinti ekonomistai. Jei tinkamai neišnaudosime ir „neįdarbinsime“ ES lėšomis atliktų investicijų, ekonomika gali nustoti augusi, ir atlyginimų bei pensijų kilimo galime nesitikėti, sako Žygimantas Mauricas. Savo ruožtu Gitanas Nausėda teigia manantis, kad Lietuvos ekonomika yra pakankamai stabili, todėl sugebės augti be ES injekcijų.

2014–2020 metais Lietuva gaus apie 7,2 mlrd. eurų (25 mlrd.  litų) ES struktūrinių fondų paramos. 2007–2013 metais visa ES finansinė parama Lietuvai siekė daugiau nei 6,9 mlrd. eurų (23 mlrd. litų).

ES struktūrinių fondų parama Lietuvai gerokai sumažės 2020-aisias. Geriausiu atveju galima tikėtis, kad Lietuvos ekonomika ir toliau augs, blogiausiu – sąstingio. Pirmieji, pasak ekonomistų, išsekusios ES paramos pasekmes pajus ja labiausiai besinaudojantys sektoriai.

Dramatiška nebus, tačiau ir optimizmo nedaug

Visi LRT.lt pašnekovai sutinka, kad net ir labai sumažėjusi ES parama fatališkų pasekmių Lietuvos ekonomikai neturės, tačiau jei tam visiškai nebus ruošiamasi, ekonomikos augimą ir didesnes pajamas kuriam laikui bus galima pamiršti.

„Neigiamai Lietuvos ekonomikos augimo tai paveikti neturėtų: ES parama nesudaro didelio šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) procento. Tačiau, jei „neįdarbinsime“ gautos paramos, mūsų ekonomika neaugs, Lietuva rizikuos likti ES periferija, kur ir dabar darbo užmokestis bei BVP vienam gyventojui yra vienas žemiausių ES.

Kataklizmo nebus, bet, jei liksime ten, kur dabar esame, tai bus didelė problema. Todėl turime stengtis judėti aukštyn, – tikina banko „Nordea“ ekonomistas Ž. Mauricas.

Kataklizmo nebus, bet, jei liksime ten, kur dabar esame, tai bus didelė problema. Todėl turime stengtis judėti aukštyn“, – tikina banko „Nordea“ ekonomistas Ž. Mauricas.

Pastangų, anot pašnekovo, tikrai reikia, nes ES paramos pagrindu sukurtą infrastruktūrą teks išlaikyti valstybės biudžeto lėšomis. Jei nebus generuojama pakankamai pajamų, surenkama pakankamai mokesčių, teks taupyti kieno nors sąskaita. „Todėl labai tikėtina, kad neaugs pensijos, nedidės mokytojų, gydytojų atlyginimai“, – sako pašnekovas.

Savo ruožtu Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius Romas Lazutka pažymi, kad per narystės ES dešimtmetį Lietuvos ekonomika sustiprėjo, patobulėjo, todėl galima tikėti, kad be paramos arba su gerokai mažesne parama šalis sugebėtų tvarkytis savarankiškai, ypač jei efektyviau būtų surenkami mokesčiai.

„Per 10 metų ES Lietuvos ekonomika sustiprėjo. Manau, kad ES paramos sumažėjimas dramatiškų pasekmių sukelti neturėtų. Jei nebus kitų didelių sukrėtimų, galėsime nepergyventi, kad be paramos bus ypač blogai. Tiesą sakant, jei šiandieną mokesčiai būtų tinkamai surenkami, jau dabar galėtume apsieiti be ES paramos“, – kalba ekonomistas.

Jei nebus kitų didelių sukrėtimų, galėsime nepergyventi, kad be paramos bus ypač blogai. Tiesą sakant, jei šiandieną mokesčiai būtų tinkamai surenkami, jau dabar galėtume apsieiti be ES paramos, – kalba ekonomistas.

Dar optimistiškesnį scenarijų pateikia SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda. Ekonomistas pastebi, kad dar iki ES struktūrinių fondų paramos Lietuvos ekonomika demonstravo augimą, todėl, finansų iš ES upeliui prislopus, šalies ekonomika turi pakankamai potencialo augti toliau.

„Gal mes kiek per daug gąsdinamės, kad bus labai blogai arba būsime tam nepasirengę. Iki struktūrinių fondų panaudojimo ekonomika kilo, šiam laikotarpiui pasibaigus, ji turėtų kilti toliau. Juk lėšų tiekimas mums bus gerokai sumažintas būtent todėl, kad kylame į viršų – pasiekėme 75 proc. ES BVP vidurkio ir tampame vidutinio išsivystymo ES valstybe.

Galų gale mūsų verslas, kiti subjektai sėkmingai prisitaiko prie pasikeitusių aplinkybių. Šis atvejis, manau, nebūtų išimtis. O pasirengimo ES dosnumo sumažėjimui procesas intensyviai turėtų prasidėti jau kokiais 2017–2018 metais. Nemanau, kad iki paskutinės dienos visi gyvens iliuzijų pasaulyje, ir tik tai dienai išaušus staiga atsibus ir ims galvoti, ką daryti“, – mintimis dalijasi pašnekovas.

Stambių įmonių kaštai gali užgulti gyventojų pečius

Norint nustatyti, kas labiausiai nukentės be ES paramos, pakanka atkreipti dėmesį į tai, kas tos paramos naudoja daugiausiai, sako ekonomistas Ž. Mauricas. Viena didesnių paramos gavėjų grupių – stambios Lietuvos įmonės, ES lėšas naudojančios infrastruktūros projektams, išskiria Ž. Mauricas.

 „Lietuvos geležinkeliai“ gavo ir tebegauna daugiausiai ES paramos. Visai Lietuvos ekonomikai reikšmingos įmonės raida priklausys nuo to, kaip efektyviai ji sugebės tą paramą išnaudoti.

Pavyzdys būtų „Rail Baltica“ geležinkelio linija, į kurią investuota labai daug ES lėšų. Tačiau ar sugebėsime ją efektyviai išnaudoti, pasiekti, kad krovinių gabenimas į Vakarų, Šiaurės Europą išaugtų, ar ta  infrastruktūra taps tik našta Lietuvai, didžiąja dalimi priklausys tik nuo mūsų“, – kalba pašnekovas.

Pasak Ž. Maurico, jei „Rail Baltica“ infrastruktūra negeneruos pakankamos grąžos, gyvensime netgi blogiau nei tuo atveju, jei visai nebūtume investavę. Pašnekovo teigimu, kokia ateitis laukia šios investicijos, labiausiai priklauso nuo to, ar pavyks pritraukti užsienio, vietinio verslo investuotojų tam, kad infrastruktūra būtų naudojama.

„Kitas geras pavyzdys yra tai, kas šiuo metu vyksta dujų rinkoje. Nemažai lėšų investuota į suskystintų gamtinių dujų terminalą, ES lėšos naudojamos dujų jungčių su Lenkija, Latvija, Lietuvos viduje rengimui.

Tačiau kyla klausimas, kas tas dujas ir infrastruktūrą naudos. Jei šilumos ūkis pereis prie biokuro, nebus daug dujas vartojančių įmonių, infrastruktūra guls ant mokesčių mokėtojų pečių. Tai – dar vienas galvosūkis, kaip verslas sugebės išnaudoti tą infrastruktūrą, į kurią, naudojant ES lėšas, investavo valstybė arba didžiosios Lietuvos korporacijos“, – pažymi Ž. Mauricas.

Raudonas signalas mokslo institucijoms

Pašnekovas pažymi, kad kita ES paramos panaudojimo lyderių – mokslo įstaigos.

„Didžioji dalis lėšų yra nukreipiama į mokslo infrastruktūros plėtrą. Po penkerių metų tų pinigų bus gaunama kur kas mažiau, tad kyla klausimas, kaip be ES lėšų sugebėsime išnaudoti tą infrastruktūrą.

Tam, kad ją išnaudotume, reikia pritraukti talentus, kurie kurtų naujus patentus, išradimus, inovacijas ir tokiu būdu darytų Lietuva inovatyvia šalimi. Jei mums pavyks tai padaryti, atliksime tikrai didelį šuolį, ir ES lėšų stygiaus nejausime“, – teigia ekonomistas.

Miestų fontanai nustos čiurškę?

Nemaža dalis ES struktūrinių fondų lėšų buvo skiriamos aplinkotvarkos projektams, miestų gatvių ir aikščių atnaujinimams.

„Miestų ir miestelių veidai pastaraisiais metais tikrai labai pasikeitė į teigiamą pusę. Klausimas, ar kada nors, pristigus lėšų, jie nepradės prastėti. Kita vertus, šios lėšos leido įgyvendinti aplinkotvarkos projektus, kuriuos vėliau reikės tik palaikyti“, – kalba G. Nausėda.

Nors ES lėšų investicijos į plyteles ir fontanus vertinamos prieštaringai, panašu, jos palengvins smarkiai sumažėjusio ES finansavimo pasekmes.

„Kuo daugiau lėšų tu sudedi į kosmetinį veido pudravimą, tuo mažiau patiri konkurencingumo iššūkių. Konkurencingumo prasme, pasinaudojus tomis lėšomis, neišeita į naują paradigmą. Tai reiškia, kad iš esmės esame pasirengę žaisti konkurencinėmis sąlygomis net ir be šitų struktūrinių fondų“, – teigia G. Nausėda. 

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką