Sekite 15min Google
Verslą kurti šiais laikais yra lengviau
Prie tokio verslumo prisideda tai, kad individualią veiklą ar netgi įmonę galima įregistruoti internetu, o apskaitos, mokėjimų, elektroninės prekybos, reklamos ir dirbtinio intelekto įrankiai leidžia dalį darbų atlikti be didelės komandos.
Be to, Lietuva išsiskiria itin aukštu verslo skaitmenizacijos lygiu – Eurostat duomenimis, 43 proc. šalies įmonių vykdo pardavimus internetu, tai yra didžiausia dalis visoje ES. Tai leidžia naują produktą ar paslaugą pirmiausia išbandyti mažesniu mastu, pasiekti klientus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, o didesnes investicijas atidėti tol, kol rinkoje pasimato reali paklausa.
„Prieš dvidešimt metų verslo pradžia dažnai prasidėdavo nuo patalpų, įrangos ir darbuotojų. Šiandien daugelio verslų pirmoji investicija gali būti kompiuteris, interneto svetainė ir keli šimtai eurų idėjai išbandyti. Kuriant IT verslą, didesnio kapitalo verta ieškoti tik tada, kai rinkoje jau matyti reali paklausa“, – sako „Bigbank“ Santykių su klientais valdymo departamento vadovas Lietuvoje Edvardas Arnatkevičius.
Kartais verslui vien kompiuterio – negana
Situacija yra kitokia, kai verslui reikia įrangos, patalpų, atsargų ar didesnio apyvartinio kapitalo. Tokiu atveju starto kaštai gali išaugti nuo kelių dešimčių iki daugiau nei šimto tūkstančių eurų.
Banko skaičiavimais, kurie remiasi Valstybės duomenų agentūros statistika, Lietuvoje nedideliam gamybos verslui pradėti gali reikėti apie 60–150 tūkst. eurų, iš kurių 30–80 tūkst. eurų sudarytų įranga ir technika, 10–25 tūkst. – patalpų pritaikymas, dar 20–45 tūkst. eurų – žaliavos, užstatas už patalpas ir kelių pirmųjų mėnesių apyvartinės lėšos.
Nedidelės kavinės startas gali kainuoti apie 30–60 tūkst. eurų: maždaug 10–20 tūkst. eurų gali prireikti patalpoms įrengti, panašios sumos – profesionaliai virtuvės, kavos ir šaldymo įrangai, o likusi dalis tektų baldams, pradinei produkcijai ir finansinei pagalvei.
Tokio dydžio investiciją galima finansuoti ne tik santaupomis ar artimųjų lėšomis, bet ir ieškant investuotojų, pasinaudojant ES paramos programomis, šiais laikais populiarios ir sutelktinio finansavimo platformos. Be abejo, gali būti pasitelkiamas ir finansavimas įkeičiant turimą nekilnojamąjį turtą, o jau veikiantis smulkus verslas plėtrai gali panaudoti turimas komercines patalpas ar įkeisti perkamas patalpas.
„Tokie verslai kuriami matant rimtesnes plėtros galimybes, tačiau svarbu suprasti, ar investicija tikrai atsipirks. Gera žinia, kad įmonės Lietuvoje, turinčios iki 9 darbuotojų, vidutiniškai uždirba virš 300 tūkst. eurų apyvartos per metus. Svarbu paruošti gerą planą ir ne tik galvoti apie idėją ir produktą, bet ir apie pardavimus“, – skaičiuoja E.Arnatkevičius.
Jaunystėje nesėkmė nebūtinai reiškia didelį smūgį
Naujausia Registrų centro analizė paneigia ir įsitikinimą, kad didžioji dalis naujų verslų pirmuosius metus vos išgyvena. Iš maždaug 10,5 tūkst. 2024 m. įsteigtų įmonių, pateikusių finansines ataskaitas, 69 proc. 2025 m. augino pajamas, o 52 proc. metus baigė pelningai. Bendra analizuotų verslo naujokų apyvarta siekė 1,6 mlrd. eurų, o tarp sparčiausiai augusių buvo IT, farmacijos, logistikos ir transporto įmonės.
„Jauni žmonės yra drąsesni, užaugę laisvoje valstybėje, be to, dažniausiai neturi didelių įsipareigojimų, šeimos. Jie supranta, kad net ir verslui nepavykus, pasaulis nesugrius ir į samdomą darbą visada galima grįžti, todėl dažniau išnaudoja visas įmanomas galimybes“, – sako E.Arnatkevičius.
Tiesa, jis pastebi, kad lengvėjanti verslo pradžia ir augantis naujų įmonių skaičius nereiškia, jog kiekvieną idėją verta iš karto finansuoti su investuotojų pagalba ar skolintomis lėšomis. Dar prieš steigiant įmonę pravartu patikrinti realią paklausą, suskaičiuoti bent kelių pirmųjų mėnesių išlaidas ir nusistatyti ribą, kiek nuosavų ar skolintų pinigų galima rizikuoti. „Kuo pigiau idėją galima patikrinti rinkoje, tuo mažesnė tikimybė brangiai sumokėti už klaidingas prielaidas“, – apibendrina specialistas.
