Kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus?
Siauro, strategiškai itin svarbaus vandens kelio uždarymas galėtų smarkiai smogti pasaulio ekonomikai.
Per Hormūzo sąsiaurį plukdoma apie 20 proc. pasaulio naftos ir panaši dalis jūra gabenamų dujų.
Sąsiauris driekiasi tarp Irano ir Omano, jungia Persijos įlanką su Arabijos jūra.
Siauriausioje vietoje jo plotis siekia vos 33 km, o laivybos keliai – apie 3 km kiekviena kryptimi.
Alternatyvių maršrutų beveik nėra, todėl bet koks sutrikimas akimirksniu paveikia pasaulines kainas.
Analitikai pabrėžia, kad net ir formaliai neuždarius sąsiaurio, pakanka rizikos ar karinių incidentų, kad laivai sustotų, o draudimo bei transporto kainos išaugtų.
Po JAV ir Izraelio smūgių Iranui pasirodė pranešimų, kad tanklaiviai įspėjami neplaukti per Hormūzo sąsiaurį – svarbiausią pasaulio naftos tranzito arteriją.
Nors oficialaus sprendimo uždaryti sąsiaurį Teheranas nepaskelbė, dalis laivų jau stabdo reisus ar laukia atviroje jūroje.
Jei tiekimas būtų sutrikdytas ilgesniam laikui, iki 15 mln. barelių naftos per dieną galėtų nepasiekti rinkos.
Kainų šuolio scenarijus
Ekspertai skaičiuoja, kad blogiausiu atveju naftos kaina galėtų pakilti nuo maždaug 57 eurų už barelį iki 85 eurų.
Finansų rinkos jau prognozuoja, kad „Brent“ rūšies nafta gali brangti apie 9 proc. iki 62 eurų už barelį, o kai kurie analitikai neatmeta ir šuolio iki 77 eurų.
Ilgalaikis sutrikimas galėtų išstumti kainą ir virš 85 eurų ribos.
Tai reikštų brangesnius degalus, didesnes transporto bei gamybos sąnaudas ir papildomą spaudimą infliacijai.
Kiek naftos turi Iranas?
Iranas valdo apie 170 mlrd. barelių patvirtintų naftos atsargų – tai sudaro apie 9 proc. pasaulio išteklių.
Pagal dydį jis nusileidžia tik Venesuelai, Saudo Arabijai ir Kanadai.
Šalis yra viena didžiausių naftos gamintojų ir svarbi eksportuotoja, taip pat turi antras pagal dydį pasaulyje patvirtintas gamtinių dujų atsargas.
Nors Irano eksportas sudaro apie 3–4 proc. pasaulinės naftos rinkos, analitikų teigimu, jo geopolitinė reikšmė gerokai didesnė dėl strateginės padėties ir galimybės trikdyti energetikos tranzitą.
