15min be reklamos
Publikuota 2022 01 06, 21:12

Dėl Kazachstano įvykių – sąmyšis ir kriptovaliutų rinkoje

Neramumai Kazachstane į šią šalį atkreipė ir kriptovaliutų entuziastų dėmesį – čia sukoncentruota net penktadalis pasaulio kriptovaliutos kasimo pajėgumo (angl. hashrate). Nuo trečiadienio Kazachstano valdžiai šalyje apribojus interneto ryšį, tą ryškiai pajuto ir pasaulinis kriptovaliutų tinklas. Neramumai šioje šalyje sutapo ir su kriptovaliutų vertės kritimu, nors staigų kainų mažėjimą tiesiogiai daugiausia lėmė naujos žinios iš JAV.
Kriptovaliutų „kasimo“ vaizdo plokščių centras
Kriptovaliutų „kasimo“ vaizdo plokščių centras / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Kazachstane verdant neramumams, didelei daliai šalies vartotojų trečiaidienį buvo išjungtas internetas.

Tai sukėlė daug nepatogumų ne tik eiliniams šalies gyventojams, tačiau ir kriptovaliutų kasimu užsiimančioms kompanijoms ir asmenims. Nesant interneto, vadinamieji kriptovaliutų kasėjai negali prisijungti ir prie pagrindinių kriptovaliutų kaip bitkoinas ar eteris tinklų.

Kaip praneša įvairūs naujienų šaltiniai, dėl šios priežasties pasauliniai kriptovaliutų kasimo pajėgumai (angl. hashrate) galėjo nukristi apie 10-14 proc. Štai kriptovaliutų kasimo kompanija BTC.com atskleidė, kad kai kai kurių kriptovaliutų kasimo grupių (angl. pools) – taip vadinamos iš skirtingose vietose esančios kasėjų susijungusios grupės – pajėgumai ketvirtadienio vidurdienį buvo sumažėję apie 14 proc.

Kriptovaliutų kasimu vadinama tokia veikla, kai į vieną tinklą sujungti kompiuteriai, tvirtindami pervedimus konkrečia kriptovaliuta, sprendžia tam tikrus sudėtingus kriptografinius uždavinius.

Pirmasis tinklo narys, sėkmingai išsprendęs uždavinį persiunčia jį kitiems tinklo kompiuteriams, o šie jį patvirtina. Tuomet blokas su transakcijų duomenimis laikomas baigtu ir pridedamas prie „blockchain“ – jau įvykusių transakcijų archyvo. Sprendinį radęs kompiuteris yra apdovanojamas nauju kripto valiutos vienetu. Pavyzdžiui, bitkoino tinkle toks apdovanojimas šiandien siektų 6,25 bitkoino.

Krito akcijų rinkų rezultatai

Trečiadienį taip pat fiksuotos ir nukritusios kriptovaliutų rinkos kainos, tačiau tai daugiausia siejama su tą pačią dieną paskelbtu gruodžio mėnesio JAV Federalinio rezervo posėdžio protokolu. Jame, be kitų aspektų, kalbėta apie pinigų politikos griežtinimą.

Išplatinus šį pranešimą krito pagrindinių akcijų rinkų rezultatai – „S&P 500” indeksas nukrito 1,94 proc., technologijų sektoriaus NASDAQ nuosmukis – 3,34 proc.

Akcijų rinkų kritimas sutapo ir su kriptovaliutų rinkų kritimu – jau tapo įprasta, kad pirmosios turto klasės vertės kaitą atkartoja ir kriptorinka.

Kaip skelbiama platformoje coinmarketcap.com, populiariausias pasaulio kriptovaliuta bitkoinas per parą prarado beveik 7,5 proc. vertės, antra pagal populiarumą valiuta eteris – kiek daugiau nei 11 proc.

Nors dauguma kriptovaliutų nėra kasamos, rinka dažniausiai seka bitkoino kainų pokyčius. Pirmojo vertingiausių kriptovaliutų dešimtuko paros nuostoliai fiksuoti 7-11 proc. rėžyje, išskyrus vadinamąsias stabilios vertės kriptovaliutas (angl. stablecoins), kurių vieneto vertė visuomet siekia apie 1 JAV dolerį.

Kadangi kriptovaliutų rinka nebūtinai atitinka tradicinėje ekonomikoje vyraujančius pasiūlos-paklausos dėsnius, tarp jų entuziastų nesutariama, kaip kasimo pajėgumų kitimas veikia kriptovaliutų kainą.

Kriptovaliutų, tokių kaip bitkoinas, kainos sumažėjimas, teoriškai turėtų atbaidyti dalį kasėjų – tokia veikla reikalauja daug energijos sąnaudų, tad sumažėjus kriptovaliutų kainai, ją vykdyti gali neapsimokėti. Tuo tarpu konkurencijos sumažėjimas, kaip nutiko Kazachstano protestų atveju, naudingiausias šią veiklą ir toliau vykdantiems kasėjams, nes jie gali tikėtis didesnės pajamų dalies.

Kriptovaliutos išlieka pakankamai volatili turto klasė – tiek bitkoino, tiek likusių kritovaliutų kainos per dieną gali svyruoti dviženkliais procentais, o per praėjusius metus panašių ar didesnių vertės kritimų fiksuoti net keletas.

Dar praėjusių metų spalio mėnesį bitkoinas pasiekė rekordinę 66,8 tūkst. JAV dolerių (apie 59 tūkst. eurų), tačiau per tą laiką jo kaina nukrito 35 proc. iki 43 tūkst. JAV dolerių (37 tūkst. eurų).

Kazachstaną vienu kriptokasimo lyderių „pavertė“ Kinija

Viena pagrindinių šalių kriptovaliutų kasimui Kazachstanas tapo 2021 m. vasarą po Pekino sprendimo uždrausti didžiąją dalį su kriptovaliutomis susijusių veiklų. Kinijoje buvo uždrausta ne tik jų prekyba, tačiau ir kasimas.

Dalis kriptovaliutų kasėjų iš Kinijos pasitraukė į Kazachstaną. Iki draudimo paskelbimo Kinija dominavo pagal kriptovaliutų kasimo pajėgumus. Nors manoma, kad nelegalių kasyklų šalyje vis dar likę, Kinijos netektys lėmė kitų šalių lyderystę.

Didžiausią naudą iš šio sprendimo gavo JAV. Kembridžo universiteto mokslininkų duomenimis, dar 2019 m. rugsėjį JAV buvo sutelkta kiek daugiau nei 4 proc. pasaulinio kasimo pajėgumų, tuo tarpu Kinija užėmė tris ketvirtadalius šios rinkos. Tačiau 2021 m. rugsėjį, iki minimumo sumažėjus Kinijos daliai, amerikiečiai fiksavo jau 35,4 proc. viso pasaulinio pajėgumo.

Tuo tarpu šalia Kinijos esantis Kazachstanas tapo antra pagal reikšmę šalimi ir savo dalį padidino nuo 1,4 proc. iki 18,1 proc.

Kazachstano kripto kasyklos joms reikalingą energiją daugiausia gauna iš anglimi kūrenamų elektrinių, todėl kartu su pačiomis anglių kasyklomis yra tapusios galvos skausmu žalesnę ekonomiką propaguoti mėginančiai valdžiai.

Praėjusiais metais Kazachstano pareigūnai paskelbė planus uždaryti „pilkuosius“ kriptovaliutų kasėjus, kurie teoriškai galėtų sunaudoti dvigubai daugiau elektros energijos nei oficialiai registruotos kompanijos. Tiek neoficialūs, tiek oficialūs kasėjai, Kazachstano energetikos ministerijos skaičiavimais, gali sunaudoti apie 1,8 gigavatų energijos, kas sudaro apie 8 proc. visų Kazachstano elektros pajėgumų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką