„Į Vencavus pavasarį išsiruošėme autobusiuku, kuriame sėdėjo šunys, katinas kniaukė, gaidys giedojo, vištos-keliauninkės kudakavo“, – prisiminęs kelionę šypsojosi Vaidotas, pridūręs, kad Raudondvaryje vištos įsikūrusios šunų voljeruose, o šunys – šeimininkauja namuose, miega šeimininkų lovose, – kaip šiais laikais įprasta.
Kodėl nusprendė įkurti kempingą būtent Zarasų rajone? V.Sriubas atviravo, kad šis kraštas jam yra savas. Čia gyveno jo artimi giminaičiai – dėdė Algimantas Dieninis 1980–1990-aisiais dirbo Dusetų apylinkės seniūnu, o teta buvo šeimos gydytoja vietos ambulatorijoje. Būdamas paauglys, Vaidotas dažnai atostogaudavo Dusetose, todėl šis kraštas jam paliko gilų įspūdį.
„Kokius penkiolika metų sodybą turėjome tik sau, o vėliau kilo mintis organizuoti stovyklas vaikams, jas rengėme gal prieš septynerius metus, o tada persiorientavome į kempingą. Tapome truputį stovykla, truputį kempingu“, – juokavo pašnekovas.

