Pradedant glaudesnį bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Taivano buvo kalbama apie tris pagrindinius tikslus: ekonominę naudą, investicijas ir prieigą prie aukštųjų technologijų.
2022 m. pradžioje Taivanas paskelbė apie planus įsteigti 1 mlrd. JAV dolerių paskolų fondą bendriems projektams bei 200 mln. dolerių investicinį fondą Lietuvos pramonei. Taip pat akcentuota, kad Lietuva galėtų tapti svarbia grandimi Europos puslaidininkių ekosistemoje.
Tad, kas pasiekta iki šiol?
Seimo narys, konservatorius Matas Maldeikis vardijo, kad Lietuva ir Taivanas glaudžiau gynybos technologijų ir kitose srityse, tačiau buvęs ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas konstatavo, kad Taivanas kol kas gavo daugiau naudos nei Lietuva.
„Tam tikra prasme esame ypatinga Taivano draugė, tačiau tai nesukuria kažkokių išskirtinių aplinkybių, kurios atsispindėtų ekonominių saitų sustiprėjime. Mes matėme, kad reikšmingos Taivano investicijos Europoje buvo skelbiamos kitose Europos Sąjungos valstybėse, kurios, beje, palaiko ganėtinai šiltus santykius su Kinija“, – teigė L.Savickas.
Tam tikra prasme esame ypatinga Taivano draugė, tačiau tai nesukuria kažkokių išskirtinių aplinkybių, kurios atsispindėtų ekonominių saitų sustiprėjime.
Nauda geopolitinės krizės kontekste
Pasak M.Maldeikio, stiprėjantys ryšiai su Taivanu Lietuvai buvo itin naudingi konflikto su Kinija krizės laikotarpiu. Tuo metu Taivanas atvėrė Lietuvai eksporto kelius į tokias valstybes kaip Pietų Korėja, Japonija bei Australija.
„Lietuvos eksportas, prasidėjus prekybos karui su Kinija, į šias šalis išaugo 30 proc. Atmetus infliaciją, tai buvo apie 20–25 proc. augimas. Lietuva keletą metų eksportavo į tas šalis, nes Taivanas atvėrė duris. Jie žino, kam paskambinti Japonijoje, Pietų Korėjoje ir kitur“, – teigė M.Maldeikis.
Bendradarbiavimas plėtojamas ir gynybos technologijų srityje. 2023 m. lapkritį Vilniuje pasirašytas memorandumas tarp Lietuvos ir Taivano pramonės organizacijų sudarė prielaidas bendrai veiklai bepiločių orlaivių sektoriuje. Po verslo forumų jau planuojamos konkrečios iniciatyvos: Kazlų Rūdoje svarstoma apie komponentų gamybą, o Klaipėdos uoste Taivano bendrovė „Sino Applied Technology“ įsteigė ličio baterijų paskirstymo centrą.
„Dėl karo Ukrainoje dronai yra viena iš sričių, kurioje abi šalys nori daryti proveržį, prisidėti savo technologijomis ir pritaikyti jas konkretiems poreikiams. Lietuviai su taivaniečiais ir ukrainiečiais bendradarbiauja, ieško galimybių. Bendradarbiavimas vyksta, ir tikiuosi, kad jis bus sėkmingas“, – vylėsi Seimo narys.
M.Maldeikio vertinimu, šiuo metu Taivano ir Lietuvos santykiuose verslas užima svarbiausią vaidmenį, tačiau dideliu iššūkiu išlieka ilgalaikių bendradarbiavimo mechanizų kūrimas. Nors lazerių srityje bendradarbiavimas vyksta sėkmingai, kituose Azijos rinkos sektoriuose vis dar yra sunku atrasti naujų galimybių.
Ieškant būdų, kaip politinę partnerystę paversti ilgalaikiu ekonominiu ryšiu, buvo kalbama apie galimybę įkurti Taivano banką Lietuvoje. M.Maldeikis šią idėją vadina realia ir ekonomiškai prasminga – Lietuva turi galimybę tapti „finansiniu koridoriumi“, per kurį Taivano kapitalas patektų į Europos Sąjungą.
„Kapitalas ateina kartu su technologijomis – tai mums leistų tęsti dvišalį bendradarbiavimą, padedant Taivanui įsitvirtinti Europos rinkoje. Lietuva yra finansiškai sąmoninga ir turi vienus iš geriausių specialistų pasaulyje, todėl esame pajėgūs priimti dar vieną banką“, – teigė M.Maldeikis.
Neišsipildę investicijų lūkesčiai
Vis dėlto, buvusio ekonomikos ir inovacijų ministro, Seimo nario L.Savicko vertinimu, Taivano atstovybės atidarymas Lietuvoje kol kas neatnešė tų tiesioginių investicijų, kurių buvo tikėtasi politinio suartėjimo pradžioje.
Nors santykiai su Taivanu dažnai pristatomi kaip išskirtiniai, jų ekonominis poveikis, anot L.Savicko, tebėra ribotas.
Reikšmingos Taivano investicijos Europoje buvo skelbiamos kitose Europos Sąjungos valstybėse, kurios, beje, palaiko ganėtinai šiltus santykius su Kinija.
Remiantis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, 2022 m. pradžioje Taivanas paskelbė apie planus steigti 1 mlrd. JAV dolerių vertės paskolų fondą, skirtą jungtiniams Lietuvos ir Taivano verslo projektams, bei 200 mln. dolerių investicinį fondą Lietuvos pramonei. Tačiau, pasak buvusio ministro, dalis šių pažadų iki šiol nėra pilnai įgyvendinti.
„Galime sakyti, kad Taivanas gavo ko norėjo, o Lietuva dar laukia, todėl turime būti patys sau sąžiningi“, – pabrėžė buvęs ekonomikos ir inovacijų ministras.
L.Savickas skeptiškai vertino ir regioninių fondų steigimo pateikimą, kaip Taivano investicijas. Anot Seimo nario, tokie fondai nėra išskirtinis Lietuvos laimėjimas, nes jie skirti visam Rytų Europos regionui, o jų kūrimas negali būti laikomas tiesiogine investicija į Lietuvą.
„Bandoma pridengti investicijų pažadą fondų kūrimu“, – įvertino L.Savickas.
Vis dėlto L.Savickas akcentuoja, kad Lietuvos interesas niekada neapsiribojo vien kapitalo pritraukimu. Ne mažiau svarbus tikslas buvo prieiga prie aukštųjų technologijų ir kompetencijų.
„Lietuvos verslas geba gautas technologijas sėkmingai modernizuoti ir kurti apčiuopiamą vertę, taip pat pritraukti reikalingą kapitalą. Manau, kad kapitalo prieinamumas nėra kritinės svarbos veiksnys – kur kas svarbesnės yra kompetencijos ir pačios technologijos“, – apibendrina L.Savickas.
Lazeriai ir puslaidininkiai – pagrindinės inovacijos bei ateitis Lietuvai
Inovacijos, pasak Taivaniečių atstovybės vadovės Constance Wang, yra tarsi taivaniečių DNR dalis ir vienintelis ilgalaikis būdas mažesnėms valstybėms išlikti lyderėmis. Tokiai logikai, pritinka ir Lietuvos lazerių pramonei: „Jei Lietuva nori išlikti pasaulio lydere šioje srityje, ji turi kurti tai, ko dar nėra. Taip inovacijos tampa kultūriniu atsaku į geopolitinį trapumą. Gebėjimas nuolat atrasti save iš naujo“.
„Būtent todėl kartu su Lietuvos lazerių asociacija ir keliomis įmonėmis įkūrėme bendrą mokslinių tyrimų ir plėtros centrą, kuriame plėtojama dirbtinio deimanto pjovimo technologija – itin sudėtingas procesas, naudojamas aukščiausios klasės puslaidininkių testavimo ir pakavimo procesuose“, – teigė ambasadorė K.Wang.
Puslaidininkių sektoriuje svarbiu sprendimu laikomas Taivano puslaidininkių gamybos bendrovės TSMC (Taivano puslaidininkių gamybos bendrovė Taiwan Semiconductor Manufacturing Company Limited – aut. pastaba) 2023 m. vasarą priimtas sprendimas investuoti 3,5 mlrd. eurų į naują puslaidininkių gamyklą Vokietijoje.
Buvęs Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu minėjo, jog ir Lietuva bus svarbi puslaidininkių gamybos grandinės dalis.
„TSMC – didžiausia pasaulyje puslaidininkių gamintoja – ateina į Vokietiją. Visa tiekimo ekosistema persikels į Drezdeną, todėl norėtume, kad Lietuva užimtų svarbią vietą šioje grandinėje“, – tą pačią nuostatą patvirtino ir ambasadorė K.Wang.
Lietuvos ir Taivano indėlis į švietimą
Pasak ambasadorės C.Wang, švietimas ir nuolatinis progresas yra esminė Taivano technologinės sėkmės dalis, todėl bendradarbiavimas su Lietuva orientuotas į jaunųjų talentų, gebančių konkuruoti globalioje aukštųjų technologijų rinkoje, ugdymą.
„Lietuva ir Taivanas bendradarbiauja mokslo srityje – Lietuvai yra teikiamos žinios apie puslaidininkius ir aukštąsias technologijas. Taip pat siekiame suteikti galimybę studentams išmokti mandarinų kalbos, taip sudarydami sąlygas kultūriniams mainams“, – nurodo ambasadorė.
Visgi, akademinė bendruomenė, nors ir džiaugiasi šiuo bendradarbiavimu, mato jame ir trūkumų.
„Lietuvos ir Taivano mokslo bendradarbiavimo programa, skatinanti tarpdisciplininius projektus lazerių, biotechnologijų ir biomedicinos srityse, yra vykdoma nuo 2024 metų. Tačiau ši programa kol kas neįtraukia su puslaidininkių fizika susijusių temų, o tai susiaurina galimybes vystyti projektus toje srityje,“ – tvirtina prof. dr. Pranciškus Vitta, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslo ir strateginės plėtros prodekanas.
Šias problemas išsprendus būtų galima matyti proveržį puslaidininkių gamyboje. „Taivanas yra žinomas dėl puslaidininkių technologijų, o Lietuva yra sukaupusi unikalių žinių ir patirties tiriant puslaidininkines medžiagas, jas pritaikant aukštadažnei elektronikai. Šios žinių sinergija kartu su Taivano mokslininkų patirtimi puslaidininkių technologijoje galėtų stimuliuoti proveržį šioje srityje.“ – teigia prof. dr. Pranciškus Vitta.
Ambasadorė pabrėžia, kad vieno pusmečio studijų Taivane neužtenka norint įgyti gilesnes technologines kompetencijas, todėl atstovybė ieško tvaresnių sprendimų – nuo ilgesnių studijų programų iki dvigubo diplomo galimybių.
Šia kryptimi juda ir Lietuva: drauge su partneriais lietuviai įkūrė Lustų kompetencijų centrą „ChipsC2-LT“. „Šio projekto rėmuose yra planuojama puslaidininkių technologijų magistrantūros programa, kur studentai turės galimybę metus studijuoti viename iš Taivano universitetų“, – nurodo prof. dr. Pranciškus Vitta.
