Pernai vyresnis nei 15 metų Lietuvojs gyventojas vidutiniškai suvartojo 15,2 litro absoliutaus (100 proc.) alkoholio. Tai prilygsta 304 litrams alaus arba maždaug 38 litrams degtinės.
Pasaulio sveikatos organizacija pateikia kiek kitokius duomenis – 2010 metais lietuvis vidutiniškai išgėrė 15,4 litro absoliutaus alkoholio (Statistikos departamento duomenimis – 13,6). Tuo metu rusas per metus suvartojo apie 15,1 litro absoliutaus alkoholio. „Čempionai“ baltarusai 2010 metais išgėrė 17,5 litro absoliutaus alkoholio.
608 bokalai alaus – tiek vidutiniškai išgeriame per metus.
Gera žinia yra ta, kad alkoholio suvartojimas Lietuvoje, augęs 2006-2012 metais, dabar augti nustojo. Apie mažiau vartojančius gyventojus prabilo ir aludariai. Lietuvoje alaus rinka dvejus metus iš eilės krito po maždaug 6 proc., tuo metu rusai tikina, kad rinka susitraukė 30 proc. per ketverius metus.
Į šešėlį traukiasi ne visi
Įmonei „Baltika“, savo alumi prekiaujančiai ir Lietuvoje, Rusijoje teko sustabdyti dvi iš dešimtiems savo alaus daryklų. Iš viso per ketverius metus Rusijoje užsidarė 7 alaus daryklos. Rusijos verslininkai dėl to kaltina perdėtą valstybės kišimąsi ir didelius akcizus. Pastarieji yra ir Lietuvos aludarių galvos skausmas.
Alaus gamintojai vasarą mindžiojo valdančiųjų slenksčius – valdžiai pagrasinus akcizą iškart pakelti 50 proc., bandė įtikinti, kad dėl to smarkiai kentės verslas. Ir įtikino – dabar pateiktame biudžeto projekte numatytas palaipsnis akcizų didinimas trejus metus. Aludariai tuo džiaugiasi, – akcizas, nors ir kyla, bet lėtai, todėl verslas spės prisitaikyti ir bankrotai, priešingai nei Rusijos aludariams, lietuviams negresia.
„Aludariai prisitaiko ir dirba. Kol kas bankrotai negresia. Labai svarbu, kaip subalansuota bus akcizų politika. Jeigu nebus drastiškų šuolių, tai ir alaus pramonė, manau, galės dirbti ir toliau“, – 15min.lt sakė Lietuvos aludarių gildijos pirmininkas Saulius Galadauskas.
Pastarąjį kartą akcizas alui buvo didintas balandį, tačiau, S.Galadausko teigimu, dėl to alus smarkiai nebrango, nes konkurencija yra didelė, be to, alaus suvartojimas nebeauga. Pastaruosius dvejus metus rinka krito po 6 proc., tik šiemet tikimasi nedidelio vieno procento augimo.
„Suvartojimas jau turbūt niekada nebus toks, koks buvo 2007–2008 metais, bet šiais metais alaus rinka turbūt nebekris, gal bus net koks vienas procentas augimo. Dvejus metus iš eilės po 6 proc. krito. Krito dėl stipraus alaus bambaliais uždraudimo. Tai yra sveikas kritimas. Kita vertus, Lietuvoje ir žmonių mažėja. Suvartojimas vienam gyventojui nebedidėja“, – sakė S.Galadauskas.
Stiprų alų iškeičia į samagoną
Legalaus verslo aljanso vadovas Romas Apulskis mano, kad dalis žmonių ir dėl nežymaus alkoholio pabrangimo traukiasi į šešėlį.
„Rosstat“ duomenimis, degtinės suvartojimas Rusijoje krenta. Per pirmus penkis šių metų mėnesius parduota 537 mln. litrų degtinės – tai 4,8 proc. mažiau nei anksčiau. Tačiau šie skaičiai nebūtinai liudija mažesnį alkoholio suvartojimą – ekspertai įtaria, kad legalios degtinės negalintys įpirkti rusai renkasi perpus pigesnį vadinamąjį pilstuką.
Pigiausias degtinės butelis Rusijoje kainuoja apie 5,5 dolerio, alaus – 0,7 dolerio. Tačiau nelegali degtinė kainuoja vos 2,5 dolerio už puslitrį.
Jeigu jūs geriate „Hoegaarden“, „Švyturio Extra“ ar „Carlsberg“, tikėtina, kad jūs nepirksite pilstuko, – sakė R.Apulskis.
Lietuvoje taip pat baiminamasi, kad, pernelyg staigiai keliant akcizą, gali padidėti nelegalaus alkoholio suvartojimas.
„Šešėlinė rinka vis dar egzistuoja. Ji truputį kritusi, bet mokesčių didinimas gali sukelti atgalinę reakciją. Šalia didinimo turėtų būti aiškus, konkretus planas, kad būtų mažinamas šešėlis, – sakė R.Apulskis. Jis kritikavo faktą, kad policininkai dabar negali apsimesti perkantys nelegalų produktą ir surašyti protokolą. – Dabar jie turi gaudyti kitą pirkėją.“
Jo teigimu, šešėlinė alaus rinka yra minimali, nes brangesnio alaus mėgėjai nepuola ieškoti pigesnio nelegalaus pakaitalo.
„Jeigu jūs geriate „Hoegaarden“, „Švyturio Extra“ ar „Carlsberg“, tikėtina, kad jūs nepirksite pilstuko. Bet jeigu kažkas geria „Žaibo“ alų 7,5 laipsnių stiprumo, jis brangsta, tai šitas vartotojas gali susimąstyti – gal geriau nusipirkti samagono už 10 Lt nei du bambalius alaus“, – svarstė R.Apulskis.
Brangesnių produktų vartotojai nenueis į šešėlį. Vietoje „Ballantine's“ niekas nepirks samagono, – kalbėjo R.Apulskis.
Pasak jo, visuomet yra grupė gyventojų, kuriai ir menki kainos pokyčiai yra labai svarbūs, todėl gali ieškoti alkoholio šešėlinėje rinkoje. O pigių gėrimų gamintojai, padidinus jiems akcizą, negali nedidinti alkoholio kainų.
„Maržos ant alaus butelio irgi yra skaičiuojamos centais – 15, 20 centų. Ir praradimas kelių centų yra labai svarbus. Kartais gali suamortizuoti, ypač kažkokie prabangūs gėrimai. Pavyzdžiui, belgiškas alus, kurio pusė litro kainuoja 7 litus. „Žaibo“ alus turbūt negalėtų. Viskis „Ballantine's“ subalansuos pakeitimą, tuo metu degtinė, kuri kainuoja 15 litų, ji nebeturi rezervo amortizavimui, ji brangs. Brangesnių produktų vartotojai nenueis į šešėlį. Vietoje „Ballantine's“ niekas nepirks samagono“, – dėstė R.Apulskis.
Daugiausia alkoholio suvartojančios pasaulio valstybės
1. Baltarusija
2. Moldova
3. Lietuva
4. Rusija
5. Rumunija
6. Ukraina
7. Andora
8. Vengrija
9. Čekija
10. Slovakija
