Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ukrainos pramonei vis dar nesiseka atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos rinkos

Mariupolio plieno gamyklos darbuotojų streikas prieš prorusiškus teroristus
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Mariupolio plieno gamyklos darbuotojų streikas prieš prorusiškus teroristus
Šaltinis: 15min
0
A A

Iš vienos pusės Rusija – didžiausias Ukrainos priešas, tačiau, kita vertus, tai šalis, su kuria Kijevas vykdo intensyviausią prekybą. Ukrainiečių verslininkams sunkiai sekasi konkuruoti ES šalių rinkose, o kritusios eksporto apimtys į Rusiją skaudžiai sužeidė šalies ūkį, rašo naujienų svetainė wsj.com.

„Viena vertus, Rusija yra mūsų priešas, tačiau mes nesustabdėme prekybos. Gamykloje dirba tūkstantis žmonių. Jie visi nori valgyti ir išmaitinti savo šeimas“, – sakė į vakarus nuo Kijevo įsikūrusios automobilių dalių gamyklos „Progres“ vykdomasis direktorius, 46 metų Ihoris Ščesniakovas.

Provakarietiška Ukrainos vyriausybė stengiasi pasukti šalies vairą Europos kryptimi – Kijevas pasirašė asociacijos sutartį su ES, o iš Vakarų struktūrų gavo finansinę paramą. Maža to, Ukrainos parlamentas pritarė įstatymui, pagal kurį iš viešųjų erdvių privalo būti pašalinti visi Sovietų Sąjungos okupaciją menantys simboliai.

Tačiau pertvarkyti šalies ekonomikos struktūrą yra gerokai sunkiau, negu priimti politinį sprendimą dėl integracijos į Vakarus.

Tačiau pertvarkyti šalies ekonomikos struktūrą yra gerokai sunkiau, negu priimti politinį sprendimą dėl integracijos į Vakarus.

Didžioji dalis sovietinės okupacijos metais pastatytų sunkiosios pramonės gamyklų savo produkciją tiekia į Rusiją, o jose pagamintiems produktams nesiseka konkuruoti ES rinkoje.

Dėl karo Rytų Ukrainoje, 2015 m. pirmąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šalies eksportas į Rusiją susitraukė net 61,3 proc. iki 1 mlrd. JAV dolerių. Tuo pačiu metu eksportas į ES šalis ūgtelėjo trečdaliu – iki 3,3 mlrd. dolerių.

Ukrainos BVP pirmąjį 2015 m. ketvirtį sumažėjo 17,6 proc.

Ukrainos BVP pirmąjį 2015 m. ketvirtį sumažėjo 17,6 proc. Labiausiai nukentėjo pramonės sektorius, kurio gamybos apimtys susitraukė daugiau negu penktadaliu.

Ypač smarkiai nukentėjo karo zonoje esančių gamyklų įranga, kai kurios iš jų buvo priverstos bent laikinai sustabdyti savo gamybą. Dėl prasidėjusio ekonominio nuosmukio kritusi Rusijos gyventojų perkamoji galia taip pat neigiamai paveikė Ukrainos pramonės gamintojus, tokius kaip „Progres“, kuriems sunkiai sekasi rasti klientus ES.

„Progres“ gamykla išgyveno daugybę smūgių po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m. Vis dėlto, 2013 m., ji, kaip ir kitos Ukrainos gamyklos, pradėjo atsigauti po pasaulinės finansų krizės. Tačiau labai greitai Kremlius, norėdamas nubausti Ukrainą už sprendimą glaudžiai bendradarbiauti su ES, pradėjo kaišyti pagalius į šios šalies ūkio vežimą.

Alvydo Januševičiaus nuotr./Mariupolio veidas
Alvydo Januševičiaus nuotr./Mariupolio veidas

Maskva nusprendė uždrausti kai kurių prekių importą iš Ukrainos bei įvedė griežtesnę muitų kontrolę. Tokiu būdu Kremlius siekė priversti rusus daugiau pirkti vietinės produkcijos.

Iš Rusijos gaunamų „Progres“ užsakymų skaičius per pastaruosius dvejus metus nusmuko net dviem trečdaliais. I.Ščesniakovas teigė, kad įmonės pardavimai ES ir JAV sudaro tik labai nedidelę apyvartos dalį.

Dėl šios priežasties daugumai „Progres“ darbuotojų buvo sumažintas darbo valandų skaičius, o tai dar labiau sumažino ir taip nedideles jų pajamas.

Vidutinis visu etatu dirbančio „Progres“ gamyklos darbuotojo atlyginimas per mėnesį siekia 3000 grivinų (apie 130 eurų).

Rusijos pareigūnai aiškina, kad Ukraina daug laimėtų, prisijungdama prie Maskvos vadovaujamos Eurazijos ekonominės sąjungos. Kremlius svajoja, kad Ukraina atsisakytų laisvosios prekybos sutarties su ES mainais į narystę Rusijos diriguojamame prekybos bloke.

Vidutinis visu etatu dirbančio „Progres“ gamyklos darbuotojo atlyginimas per mėnesį siekia 3000 grivinų (apie 130 eurų).

„Progreso“ gamyklos, ant kurios fasado vis dar puikuojasi raudona sovietinio stiliaus žvaigždė, generalinis direktorius nusiteikęs skeptiškai dėl savo šalies ateities ES.

„Europa mūsų nelaukia. Mes ten nereikalingi. Stengiamės įsiskverbti į Europos rinką, bet mūsų dalis ten labai maža ir neauga“, – aiškino I.Ščesniakovas.

Tačiau šiai nuomonei nepritaria ne tik kitų Ukrainos gamyklų atstovai, bet ir „Progress“ komercijos skyriaus vadovas Henadijus Losovskis.

„Technologijos Europoje yra daug sykių geresnės“, – teigė H.Losovskis. Jis taip pat aiškino, kad kai kurių gamyklų savininkai į savo nuosavybę žiūri kaip į melžiamą karvę ir nė kiek neinvestuoja į produktyvumo didinimą bei nekuria naujų rinkų užkariavimo planų.

Nuo susiklosčiusios situacijos Ukrainoje smarkiai nukentėjo ir šalies plieno gamintojai.

„Meluočiau sakydamas, kad yra lengva vienerius metus prekes pardavinėti vienoje rinkoje ir tada greitai perorientuoti produkciją į kitas šalis. Turime būti realistais“, – kovą sakė Ukrainos ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius.

Štai nesmarkiai nuo Rusijos rinkos priklausomų šalies grūdų augintojų derlius 2014 m. nelabai sumažėjo.

Tačiau kitiems Ukrainos ekonomikos sektoriams pastaruoju metu sekasi kur kas geriau. Štai nesmarkiai nuo Rusijos rinkos priklausomų šalies grūdų augintojų derlius 2014 m. nelabai sumažėjo.

Įmonių, norinčių eksportuoti savo prekes į Vakarų rinkas, konsultavimu užsiimantis Volodymyras Vlasiukas sako, kad Ukraina smarkiai atsigautų, jeigu joje gamybą pradėtų vykdyti daugiau Vakarų įmonių.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką