Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 12 08, 14:56

Kilus iniciatyvai mažinti notarų įkainius, ministerija atkerta – kai kurie gali net didėti

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį posėdyje diskutavo dėl siūlymo leisti Valstybės kontrolei audituoti notarus. Posėdyje teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė užsiminė, kad kai kurie notarų įkainiai gali net didėti, jei analizė parodys, kad tai daryti reikalinga. Tuo metu siūlymo audituoti notarus iniciatorius Mykolas Majauskas įsitikinęs, kad įkainiai privalo mažėti ir primena, kad dešimties daugiausiai uždirbančių notarų vidutinis atlyginimas siekia 720 tūkst. eurų per metus.
Notaras
Notaras / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

M.Majauskas siūlo nustatyti, kad notarai Valstybės kontrolei turėtų atskleisti svarbią informaciją apie pajamas ir išlaidas, kad būtų galima įvertinti, ar notarų įkainiai yra ekonomiškai pagrįsti.

Pateikti tokį siūlymą Seimo narį paskatino Valstybės kontrolės 2020 m. pabaigoje parengtos audito ataskaitos išvados. Audito metu nustatyta, jog nesiimama pakankamai priemonių, kad notarų funkcijos būtų vykdomos efektyviai: visiems Lietuvos gyventojams būtų vienodai prieinamos notarų teikiamos paslaugos ir užtikrinta, kad už jas būtų mokama pagrįsta kaina.

Seimo BFK antradienį vienbalsiai pritarė šiam siūlymui.

Notarai nerimauja dėl profesinių paslapčių

Posėdyje pasisakęs Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis sakė, kad notarai neprieštarauja, kad Valstybės kontrolė galėtų daryti tyrimus ir pateiktų apibendrintą informaciją.

Visgi, anot jo, tokiu atveju prievolę teikti informaciją reikėtų nustatyti ir kitoms viešojo administravimo funkcijas atliekančioms profesijoms – Advokatų, Auditorių, Architektų rūmams ir panašiai.

Jis taip pat nerimavo dėl profesinių paslapčių atskleidimo.

15min nuotr./Marius Stračkaitis
15min nuotr./Marius Stračkaitis

„Reikia nustatyti, kad jei galima gauti tokią informaciją, tai ne apie atliktą notarinį veiksmą, kaip dabar suformuluota projekte, bet apie išlaidas, pajamas. Nes kitaip turime susitaikyti su situacija, kad auditorius galės gauti visą informaciją apie atliktą notarinį veiksmą, žmogaus pasirašytą testamentą, jo turinį ir kitus veiksmus, kurie Notariato įstatyme apibrėžiami kaip profesinė paslaptis“, – nerimavo M.Stračkaitis.

Tačiau valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Kindurytė ramino, kad dėl to baimintis nereikia, nes auditoriams taikomi profesiniai reikalavimai, jie laikosi standartų.

Teisingumo ministerija laukia STRATA išvadų

Tuo metu teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė tvirtino, kad Teisingumo ministerija klausimą dėl notarų įkainių spręs, kai sulauks Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) išvadų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Teisingumo ministerija
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Teisingumo ministerija

„Pagrindinis konfliktas yra tarp to, kad Valstybės kontrolė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba sako, kad tai turėtų būti fiksuoti įkainiai, kurie nepaliktų galimybės juos lanksčiai taikyti notarams ir duoti aiškumą kiekvienam žmogui, atėjusiam pas notarą. Bet turime Konkurencijos tarybos išvadą, kuri sako, kad notarai galbūt konkuruoja. Mes šitoje vietoje spręsime situaciją, kai sulauksime STRATA ir ES Teisingumo teismo išvados, kuris pasakys, ar notarai konkuruoja. Tada kompleksiškai mes tą sprendimą kitų metų pradžioje atnešime ir diskutuosime dėl įkainių“, – kalbėjo G.Grigaitė-Daugirdė.

Pasak jos, STRATA išvadų tikimasi sulaukti vasarį.

Į šiuos viceministrės žodžius sureagavo M.Majauskas, tvirtinęs, kad jam apmaudu dėl tokios Teisingumo ministerijos pozicijos.

„Valstybės kontrolė prieš metus pasakė, kad įkainiai yra ekonomiškai nepagrįsti. Metai praėjo, o niekas nepadaryta, įkainiai nepakeisti, žirklės nepanaikintos. Dabar lauksime STRATA, ES Teisingumo teismo sprendimo ir diskutuosime dėl įkainių“, – stebėjosi M.Majauskas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mykolas Majauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mykolas Majauskas

Teisingumo viceministrė tvirtino, kad Vyriausybė skiria dėmesį priimamų sprendimų pagrįstumui, o problemas sukėlė tai, kad įkainiai anksčiau buvo nustatomi pagal politinę valią.

„Man vis tiek kyla retorinis klausimas, ką slepia Teisingumo teisingumo ministerija ir kodėl ji bijo Valstybės kontrolės audito šioje situacijoje“, – replikavo Seimo BFK pirmininkas.

Kraujas man verda, kai girdžiu pasisakymus, kad notarų įkainiai gali net didėti

Jis tvirtino, kad politikų tikslas šioje situacijoje – atstovaujant gyventojų interesams, įkainius sumažinti. M.Majauskas taip pat pastebėjo, kad didžiausias pajamas deklaravusio notaro pajamos siekė 1,2 mln. eurų prieš mokesčių atskaitymą.

„Man atrodo, kad valstybės deleguotai funkcijai įkainiai nėra adekvatūs“, – tvirtino jis.

Tuo tarpu teisingumo viceministrė sutiko, kad įkainiai turi būti pagrįsti, tačiau prasitarė – kai kurie jų gali netgi didėti.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Notaras
Luko Balandžio / 15min nuotr./Notaras

„Noriu atkreipti dėmesį, kad dabar vienas iš įkainių nustatymo kriterijų yra kryžminis subsidijavimas. Vieni įkainiai yra mažesni dėl to, kad ten, kur yra socialiai jautrios kategorijos asmenų, galima taikyti mažesnį įkainį, bet įkainis gali būti didesnis, kur socialinio aspekto nėra. Tikslas yra peržiūrėti pirminius kriterijus, kiek yra pagrįsta taikyti kryžminį subsidijavimą. Natūralu, kad jei STRATA manys, kad tai yra netikslinga daryti, tai ir bus ta prielaida, kuri sudarys būtinybę tam tikrus įkainius padidinti. Čia yra susisiekiantys indai“, – aiškino viceministrė.

M.Majauskas į pastabas dėl galimo įkainių augimo sureagavo aštriai. „Kraujas man verda, kai girdžiu pasisakymus, kad notarų įkainiai gali net didėti“, – pyko Seimo narys.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką