Keletas skaičių, reiškiančių blogas žinias Kremliui – per dvi naujųjų metų savaites naftos barelis atpigo iki kiek daugiau negu 30 dolerių po to, kai Kinijos akcijų biržų indeksai susitraukė daugiau negu dešimtadaliu per pirmąsias sausio dienas.
Dabar, kai pinganti nafta griauna viltis dėl Rusijos ūkio atsigavimo, nestabilumas Kinijos fondų rinkoje sustiprino nerimą, kad šios Azijos milžinės ūkis stoja. Būtent Pekinas palaikė pasaulines žaliavų kainas ir pasaulinę ekonomiką. Tai gali turėti rimtų pasekmių Maskvai.
„Rusijai tai labai nemaloni žinia“, – sako finansinės bendrovės „Sistema“ ekonomistas Jevgenijus Nadoršinas.
Rusijos gamintojai tapo gerokai konkurencingesni pasaulinėje rinkoje dėl ženkliai kritusios darbo jėgos kainos.
Šiomis dienomis kalbėdamas „Gaidaro forume“ Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas prognozavo, kad šiais metais naftos barelio kaina išsilaikys ties 40 dolerių riba, o biudžetas turi būti pritaikytas prie to, kitu atveju gresia panaši krizė, kokia buvo 1998 m.
Tiesa, Rusijos gamintojai tapo gerokai konkurencingesni pasaulinėje rinkoje dėl ženkliai kritusios darbo jėgos kainos, o tai sumažino produkcijos savikainą.
Maskvos aukštosios ekonomikos mokyklos direktoriaus pavaduotojas Valerijus Mironovas sako, kad Rusijos darbo jėgos kaina susilygino su kiniškąja.
Vangaus Kinijos ūkio augimo grėsmė kilo JAV pakėlus bazinę palūkanų normą. Po šio sprendimo prasidėjo ženklus kapitalo nutekėjimas iš Kinijos, o tokio scenarijaus Maskva nebuvo numačiusi.
„Viskas buvo pastatyta ant Kinijos“, – pažymėjo J.Nadoršinas.
