TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Klausimas ekspertams: ar gresia nauja krizė?

Ramūnas Karbauskis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Ramūnas Karbauskis
Šaltinis: BNS
9
A A

Pastarosiomis dienomis daug dėmesio sulaukė „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio pastabos apie galimą naują ekonominę krizę. Politikas sako rėmęsis ekonomistų prognozėmis.

BNS paklausė šešių ekonomikos ekspertų ir verslininkų, ar, jų nuomone, artimiausiu metu pasauliui ir Lietuvai gresia nauja ekonominė krizė.

Ekonomistė Rūta Vainienė: simptomų yra

„Ekonomistai visada laukia krizės, toks mūsų darbas, vykdome stebėseną pagal visus parametrus. Nerimą kelia pristabdyta Federalinės rezervų sistemos (FED) ekspansinė pinigų politika, o Europos centrinis bankas (ECB) pinigus daugina dideliais kiekiais kiekvieną savaitę. Toliau žiūrint paviršinius simptomus, deja, tenka pripažinti, kad jų yra. Pavyzdžiui, didėja įmonių tarpusavio skolos, tarpusavio mokėjimai stringa, įmonės neatsiskaito. Be to, logistika pirmi pajunta, kad mažėja užsakymų, stoja prekyba, čia yra nusiskundimų iš įmonių. Be to, reikėtų patikrinti bankuose esančius įmonių sąskaitų likučius, kurių mažėjimas gali reikšti stringančius atsiskaitymus

Pasaulyje JAV atrodo neblogai, bet Kinija – nelabai gerai. Praeitos krizės pamokas yra išmokę žmonės ir įmonės, bet viešasis sektorius jokių pamokų nėra išmokęs – visiškas atsistatymas po praeitos krizės buvo 2013 metais, bet dabar yra 2017-ieji ir mes iki šiol neturime jokio rezervo, biudžetas lipa į didesnius deficitus, dabar rūpinamės tik pensijomis, kaip buvo daroma ir prieš praeitą krizę.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rūta Vainienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rūta Vainienė

Gal nauja krizė nebus tokia gili ir skausminga, nes mūsų integracija yra labiau į Vakarus. Bet ir Vakaruose procesai neramina – netvarumas Pietų Europos valstybėse, jų klausimas lieka neišspręstas. Ilgas ir besitęsiantis ekonomikos augimas neturi fundamentalaus pagrindo, viskas yra dėl monetarinės politikos išpūtimo“.

SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas: esame atsigavimo fazėje

Jeigu darome prielaidą, kad euro zona auga 2 proc., tai apie krizę mūsų šalyje turbūt iš viso negalima kalbėti.

„Žiūrint į pagrindines pasaulio ekonomikas, matome, kad dabar yra ekonomikos atsigavimo ciklas. Aišku, pirmiau žengia JAV, kur FED jau didina bazinių palūkanų normas, nes nedarbas yra mažas, o infliacija yra šiek tiek žemiau norimo lygio. Europoje kol kas vis dar turime ciklo fazę, kai palūkanos vis dar neigiamos ir ECB nesiryžta didinti bazinių palūkanų normos, nes dar nemato, kad ekonomikos atsigavimas būtų stabilus. Mano nuomone, mes esame euro zonos ekonomikos atsigavimo fazėje, kur labiau galima sakyti, kad tų grėsmių nėra labai daug. Turėsime pakankamai spartų euro zonos augimą šiais ir kitais metais. Lietuva yra labai priklausoma nuo išorinių rinkų ir ypač nuo euro zonos. Jeigu darome prielaidą, kad euro zona auga 2 proc., tai apie krizę mūsų šalyje turbūt iš viso negalima kalbėti.

Aišku, tų grėsmių visada yra. Naftos kainos vėl ritasi žemyn. Galima prisiminti, kad prieš porą metų, kai naftos kaina ritosi žemiau 40 JAV dolerių, tai šalys, priklausomos nuo naftos, turėjo problemų ir tai paveikė globalų sentimentą.

Apie Kinijos grėsmę kalbama jau daug metų, kad ten yra juodoji skylė, bet iki šiol jie patys sugeba susitvarkyti. JAV buvo globali žaidėja ir labai susijusi su visais žemynais, todėl ta (2008 metų finansų) krizė turėjo didžiulę įtaką visam pasauliui. Kinijos vaidmuo auga pasaulyje, bet jos sugebėjimas problemas paslėpti savo juodojoje dėžėje ir informacijos neatėjimas iki Vakarų pasaulio rodo, kad problemos yra gesinamos. Ilgalaikėje perspektyvoje augant Kinijos galiai, problemos joje vis labiau darys įtaką pasauliui.

Jautri vieta lietuviams yra nekilnojamo turto rinka. Pasaulyje nekilnojamo rinka auga daugelyje šalių. Jeigu rinka atvės Skandinavijoje ir kitose šalyse, tai ir pas mus iš esmės rinka turi vėsti. Ne tai, kad turi būti smukimas, bet nebebūtų tokio spartaus augimo. Tai nėra krizė, tai būtų sulėtėjimas“.

ISM universiteto Ekonomikos ir politikos programos direktorius Vincentas Vobolevičius: akcijų biržų euforija užsitęsė

„Jeigu kažkas išprognozuotų krizę dienos tikslumu, tai jam reikėtų skirto Nobelio prizą ekonomikos srityje už tokių metodų turėjimą. Bet jeigu žiūrėsime kelerių metų perspektyvoje, tai tada tam tikri neigiami reiškiniai yra tikėtini. Pakalbėjus su bet kuriuo finansų analitiku, mano kolegomis ISM, visi trauko pečiais, kalbėdami, kiek dar tęsis akcijų biržų euforija. Jau kokius septynerius metus akcijos kyla, nepaisant to, kad buvo politinių šokų, tokių kaip„Brexit“. Ekonominiai duomenys ne visuose sektoriuose yra stiprūs. Greičiausiai tą kilimą skatino iš pradžių JAV, o vėliau Europos centrinio banko pinigų politika, kai buvo labai daug pinigų metama į apyvartą.

ISM nuotr./Vincentas Vobolevičius
ISM nuotr./Vincentas Vobolevičius

Aš kalbėjau su savo bankininku, galvodamas, kur dėti pinigus, nes mažos palūkanos. Svarstėme, kad alternatyva yra akcijos. Bankininkas protingai sakė, kad po tiek metų kilimo atsitiks 20-30 proc. korekcija. Taip ilgai finansų rinkų euforija negali tęstis.

Žinoma, čia finansų rinkos, o ne reali ekonomika. Dėl ekonominės krizės yra kol kas sunkiau apibendrintai pasakyti, ar ir kada ji smogs. Vienas iš galimų scenarijų, jeigu JAV ir Europa galiausiai nusprendžia, kad krizė įveikta ir kiekybinio lengvinimo priemones galima pabaigti, bus pradėta didinti palūkanų normos tose ekonomikose, tai masė pinigų, kuri kiekybinio skatinimo laikotarpiu nutekėjo į besivystančias ekonomikas, ieškodama geresnės grąžos, dabar sugrįžtų atgal į JAV ir Europą, nes čia grąža pagerės. Tai galėtų lemti burbulų sprogimą tose besivystančiose ekonomikose – burbulų, kurie atsirado dėl iš Vakarų atėjusio lengvo kredito. Jeigu jie sprogtų vienu metu, tai mes patirtume panašią krizė kokia buvo 1998 metais, kai buvo Pietryčių Azijos ir Rusijos bei viso pasaulio finansinių rinkų krizės. FED pirmininkė Janet Yellen sugebėjo labai nežymiai padidinti palūkanų normas ir nesukelti burbulų sproginėjimo.

Trumpai tariant, finansų rinkų korekcija yra labai tikėtina apčiuopiamoje ateityje, ekonominė krizė yra sunkiau prognozuotina.“

Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika: jokių ženklų nejaučiame

„Mes vieni pirmųjų pajuntame artėjančios ir pasibaigiančios krizės ženklus. Bet kol kas jokių ženklų, kurie būtų susiję su krize, mes nejaučiame. Konteinerių krova yra vienas iš aiškių indikatorių apie ekonominę situaciją, vartojimą, bet tikrai nesijaučia, kad būtų kažkokių signalų, kad ta krizė dabar ateitų.

Kol kas besikaupiančių tamsių debesų mes tikrai nematome – laivai plaukia, krova mūsų kompanijoje auga.

Aišku, visokių ženklų yra, galbūt šiokio tokio nerimo yra dėl „Brexit“ ir kitų dalykų, bet tikrai negalėčiau teigti, kad tą krizę kažkur netrukus matome.

Jokia krizė nepraeina be pamokų – dabar atsargiai vertiname perspektyvą investuodami ir plėsdami savo krovos apimtis, aiškiai bandome įvertinti, kas būtų, jei tokia krizė ateitų. Stengiamės diversifikuoti savo paslaugų spektrą, kad atėjus krizei galėtume ją sutikti pasiruošę.

Bet kol kas besikaupiančių tamsių debesų mes tikrai nematome – laivai plaukia, krova mūsų kompanijoje auga ir negalime sakyti, kad esame labai sunerimę dėl išsakytų minčių dėl krizės.“

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Jonas Čičinskas: reikalai taisosi

„Ryškesnių požymių nematyti, ne ta situacija, kuri buvo prieš 2008–2009 metų krizę. Ekonomistai visada linkę ieškoti trūkumų, nes reikia tobulinti ekonomikos funkcionavimą. Po minėtos krizės reikalai taisosi, bet ne taip, kaip tikėtasi – lėčiau. Pagal dabartines Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo prognozes kilimas aukštyn jau dabar akivaizdus.

Iš pono R.Karbauskio pasisakymo, prognozavimo aišku, kad tai taktinis žingsnis, siekiant daryti rimtesnes reformas vidaus ekonomikoje.

Kokių nors ryškesnių požymių nėra ir kalbėti, kad dabar išgyvename ryškesnį laikotarpį, bet tuoj vėl mums trenks – ne, mano nuomone, šito nėra.

Iš pono R.Karbauskio pasisakymo, prognozavimo aišku, kad tai taktinis žingsnis, siekiant daryti rimtesnes reformas vidaus ekonomikoje.

Jie mato tam tikrų neaiškumų ir pavojų, todėl siekia sukaupti tam tikrą rezervą mažindami valstybės išlaidas, kad galėtų padengti atsiradusias išlaidas dėl kai kurių pakeitimų, ypač socialinės politikos srityje. Mokesčiai nėra didinami, o išlaidos didėja, todėl jiems reikia kažkokio rezervo ir jie tą rezervą aiškina kaip būsimos krizės kompensavimą.“

Lietuvos pramonininkų konfederacijos patarėjas ekonomikai Jonas Vadapalas: tikimės augimo

„Jokių krizės ženklų pastaruoju metu tikrai negalime pamatyti. Priešingai – daugelis faktorių liudija apie atsigaunančią Lietuvos ekonomiką ir spartesnį augimą, pastaruoju metu bendri makroekonominiai rodikliai sparčiai auga. Matome ir didėjančius pramonės produkcijos kiekius, eksportas taip pat auga, todėl tikėtis kažkokių krizės ženklų būtų neapdairu.

Matome ir pramonės įrangos užimtumo lygį, kuris siekia rekordines aukštumas. Įmonės dar gali kažkiek plėsti savo gamybą, didinti apsukas ir eksporto apimtis, tačiau ateityje tai reikalaus papildomų investicijų. Tos investicijos gali pagyvinti ir tą pačią šalies ekonomiką, nes įmonėje bus sukurti didesnę pridėtinę vertę turintys produktai.

Be to, naujausi pramonininkų apklausos duomenys rodo, kad visuose pramonės sektoriuose įmonių nuotaikos išlieka optimistinės, jos tikisi augimo, didinti savo eksportą ir kažkokių atsiliepimų dėl matomų krizės ženklų tikrai nepastebėjome.“

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką