Žymus britų ir amerikiečių istorikas Niallas Fergusonas 2025 m. pradžioje priminė dar XVIII a. jo bendrapavardžio filosofo Adamo Fergusono suformuluotą dėsnį: bet kuri didžioji valstybė, išleidžianti skolos aptarnavimui daugiau nei gynybai, rizikuoja nustoti būti didžiąja valstybe. Aiškinama, kad „Fergusono riba“ yra taškas, kai palūkanos už skolą viršija išlaidas gynybai. Atvejai, kai „Fergusono ribą“ peržengusi valstybė sugebėdavo grįžti ir neprarasti didžiosios valstybės statuso, yra reti. Statistiniai duomenys rodo, kad JAV peržengė „Fergusono ribą“ 2024 m. pabaigoje.
2025 metų vasarį Niallas Fergusonas ironiškai rašė The Wall Street Journal: „Nuo Habsburgų Ispanijos iki [JAV prezidento Donaldo] Trumpo Amerikos neįmanoma išvengti pasekmių, kai išlaidos palūkanoms didesnės nei gynybai. Ar tai svaiginantis puikybės kvapas tvyro žiemą Vašingtone?“
Maždaug tuo pat metu, 2025-ųjų sausį, American Enterprise Institute (AEI) publikavo analizę, kuria remiantis galima daryti išvadą, kad Rusijos pergalė prieš Ukrainą JAV kainuotų daugiau nei parama ukrainiečiams lėšomis ir ginklais. AEI apžvalgoje susitelkta vien į karą Europoje ir Rusijos pergalės pasekmes, kurios paliestų ir kitus regionus. Pasak autorių, visas Viduržemio jūros regionas yra pažeidžiamas dėl Irano ir Rusijos statytinių veikimo.
Apžvalgoje konstatuojama: „Nėra jokių užnugario dislokacijos vietų“. AEI ekspertai teigia: „Pasaulis, kuriame vyrautų Rusija, Amerikai būtų pavojingesnis ir brangesnis – per penkerius metus gynybos išlaidas reikėtų padidinti maždaug 808 mlrd. JAV dolerių. Kita vertus, didesni ir greičiau įgyvendinami daugiašaliai įsipareigojimai Ukrainai ir greita karo pabaiga lemtų gyvybingą ir laisvą Ukrainą, turinčią modernizuotą ir mūšyje patikrintą kariuomenę bei klestinčią karo pramonės bazę, ir tai padėtų stabilizuoti Europą.“
AEI apžvalgoje pateikiama prognozė dėl galimų papildomų JAV išlaidų Rusijos pergalės atveju. Spėjama, kad karinės išlaidos 2025–2029 m. dėl Rusijos pergalės padidėtų nuo 4 467 mlrd. JAV dolerių iki 5 275 mlrd. JAV dolerių (t. y. prisidėtų 808 mlrd. JAV dolerių).
AEI ekspertai apskaičiavo ir kiek reikėtų papildyti esamus ginkluotųjų pajėgų išteklius (žr. lentelę).
Paramą Ukrainai šiuo metu daugiausia teikia JAV ir Europos valstybės. Šią paramą analizuojančio Vokietijos Kylio pasaulio ekonomikos instituto (angl. Kiel Institute for the World Economy) duomenimis, JAV nuo 2022 m. sausio 24 d. iki 2025 m. birželio 30 d. suteikė Ukrainai pagalbos už 130,6 mlrd. JAV dolerių.
JAV Karo departamentas pateikė kitokius savo duomenis. Čia įskaičiuotos visos išlaidos, susijusios su operacija Atlantic Resolve – atsaku į Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Karo departamento teigimu, iki 2025 m. kovo 31 d. suma siekė 184,8 mlrd. JAV dolerių, įskaičiuojant JAV karinius mokymus Europoje ir išeikvotų JAV gynybos atsargų atkūrimą.
Šie duomenys gerokai skiriasi nuo to, ką Trumpas 2025 metų vasarį sakė per susitikimą su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu: „Mes išleidome per 300 mlrd., o Europa – apie 100 mlrd. JAV dolerių – tai didelis skirtumas“.
Kylio instituto duomenimis, Europos šalys bendrai išleido daugiau nei JAV.
Apibendrinant galima antrinti AEI išvadai: Ukrainos rėmimas atitinka geriausius Jungtinių Valstijų finansinius interesus. Todėl, pasak AEI, reikia daryti viską, kas įmanoma, kad Ukraina laimėtų dabar, nes vėliau tektų mokėti gerokai daugiau. Analogiškai vertina ir AEI tyrėja Mackenzie Eaglen: „Mūsų [JAV] kariuomenės stiprinimo išlaidos turėtų būti laikomos investicijomis į atgrasymą. Pigiausias karas yra tas, kurio nekariaujame.“
Karo Ukrainoje sąlygomis parama šiai šaliai geriausiai atitinka JAV finansinius interesus. Santykinai trumpalaikės Ukrainos rėmimo išlaidos yra gerokai mažesnės lyginant su ilgalaike Rusijos laimėjimo kaina.
