Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kodėl lietuvių vadovų alga taip nutolusi nuo pavaldinių?

Pinigai
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / Pinigai
Šaltinis: Žinių radijas
0
A A

Tarptautinei konsultacijų bendrovei „Hay Group“ paskelbus, kad Lietuvoje darbininko atlyginimas yra vidutiniškai 7,4 karto mažesnis nei vadovo atlyginimas, kai, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje šis dydis siekia 3,4 karto, o Estijoje – 6,2 karto, politologas Liudas Zdanavičius ir Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas mano, kad tokį atotrūkį lemia ir šešėlinė Lietuvos ekonomika.

„Čia gali suveikti ir šešėlinė ekonomika. Lietuvoje maži atlyginimai atrodo dar mažesni dėl to, kad dalis jų yra išmokomi vokeliuose“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualioji valanda“ sakė Ž. Šilėnas.

Anot jo, didesnis nei Estijoje atlyginimų skirtumas tarp vadovų ir darbuotojų Lietuvoje yra ir dėl ne tokių lanksčių darbo santykių. „Ten žmonėms yra žymiai lengvesnės galimybės lengviau dirbti ir užsidirbti, kas yra ypač svarbu žemiausios grandies darbuotojams, kurie gauna valandinį apmokėjimą.“

Lietuvoje maži atlyginimai atrodo dar mažesni dėl to, kad dalis jų yra išmokomi vokeliuose, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualioji valanda“ sakė Ž. Šilėnas.

Ž. Šilėno teigimu, Lietuva nuo kitų Europos Sąjungos šalių atsilieka sukauptomis investicijomis, kas esą yra viena pagrindinių atlyginimų atotrūkio priežasčių  „Tad maži atlyginimai yra todėl, kad mažai investuojama, o su mažesnėmis investicijomis, mažiau sudėtingomis mašinomis reikia santykinai mažiau išsilavinusių darbuotojų“, – teigė Ž. Šilėnas. Tad jis siūlo didinti investicijas grąžinant nulio procentų pelno mokesčio tarifą reinvestuojamam pelnui.

Receptas – skaidrumas

L. Zdanavičiaus nuomone, investicijų stoka yra tik nedidelė dalis atlyginimų atotrūkio problemos. „Nelygybė per pastaruosius 30-40 metų auga visame pasaulyje. Net tokiose valstybėse kaip Švedija nelygybės lygis yra išaugęs“, – laidoje antradienį kalbėjo politologas.

Geresnę Estijos statistiką šiuo klausimu jis aiškina Skandinavijos spaudimu. „Nemaža dalis estų dirba Suomijoje, o savaitgaliais grįžta į Estiją. Apskritai Skandinavijos rinka daro didžiulį spaudimą jų atlyginimams. Dėl to vietiniai darbdaviai daugeliu atveju priversti mokėti didesnius darbo užmokesčius.“

Jo teigimu, situaciją būtų galima keisti ne tik didinant minimalų atlyginimą Lietuvoje, bet ir viešumą. „Lietuvos darbo rinkoje jo (viešumo – red.) labai stipriai trūksta. Valstybė turėtų įpareigoti bet kokiame darbo skelbime skelbti darbo užmokestį. Tada žmonės galėtų pasitikrinti: aš uždirbu tiek, o kiek kitose įmonėse moka. Tai skatintų mobilumą ir spaudimą didinti darbo užmokesčius.“

Anot jo, net ir įmonės viduje reikėtų skelbti, kas kiek uždirba bei vadovo ir vidutinio įmonės atlyginimo santykį.

Visą laidos „Aktualioji valanda“ įrašą klausykite čia. 
 

Žinių radijas
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką