Nors gydomoji jūros galia minima jau ne vieną šimtmetį, pastaraisiais metais ši idėja sulaukia vis daugiau mokslinio dėmesio.
Prie to prisidėjo ir jūrų biologas Wallace'as J. Nicholsas, 2014 m. išleidęs knygą „Blue Mind“, kurioje apžvelgė tyrimus apie vandens poveikį žmogaus smegenims ir emocinei savijautai.
Šiandien vadinamoji „mėlynųjų erdvių“ teorija taikoma ne tik moksliniuose tyrimuose.
Vis daugiau organizacijų įvairiose pasaulio šalyse buriavimą, banglenčių sportą, plaukimą ar nardymą įtraukia į programas, skirtas žmonėms, susiduriantiems su potrauminio streso sutrikimu, nerimu, depresija ar priklausomybėmis.
Specialistai pabrėžia, kad vanduo nėra stebuklingas vaistas, tačiau jis gali tapti svarbia platesnio sveikimo proceso dalimi.
Tokios veiklos dažniausiai derinamos su psichologine pagalba ar kitais gydymo metodais.
Kodėl prie vandens jaučiamės ramiau?
Mokslininkų teigimu, buvimas prie jūros, upės ar ežero smegenis veikia kitaip nei daugelis kasdienių aplinkų.
Tyrimai rodo, kad vandens aplinka gali padėti sumažinti streso hormono kortizolio kiekį, pagerinti nuotaiką ir paskatinti atsipalaidavimą.
Prie vandens dėmesys natūraliai nukrypsta į lėtai besikeičiančius vaizdus – bangų mūšą, tekančią upę ar horizonte susiliejančius jūros ir dangaus kontūrus.
Skirtingai nei dirbant prie kompiuterio ar naršant telefone, smegenims nebereikia nuolat apdoroti didelio kiekio informacijos. Dėl to atsiranda ramybės pojūtis.
Tyrėjai pastebi, kad šiuolaikinis žmogus didžiąją dienos dalį praleidžia sutelkęs dėmesį į ekranus. Toks nuolatinis susikaupimas vargina smegenis, o gamta, ypač vandens telkiniai, leidžia dėmesiui natūraliai atsipalaiduoti.
Vanduo vis dažniau tampa terapijos dalimi
Pastaraisiais metais daugėja iniciatyvų, kuriose vandens veiklos tampa papildoma pagalbos priemone.
Kai kuriose programose žmonės mokosi buriuoti ar plaukioti banglente, kitose – nardo arba užsiima laisvuoju nardymu.
Specialistų teigimu, tokia veikla padeda susitelkti į dabarties akimirką, geriau pažinti savo kūną ir emocijas bei po truputį atkurti saugumo jausmą.
Dalis tyrėjų mano, kad vanduo gali padėti lengviau įsitraukti į sveikimo procesą ir sumažinti stigmą, kuri vis dar lydi kreipimąsi psichologinės pagalbos.
Nors „mėlynųjų erdvių“ poveikis vis dar aktyviai tiriamas, mokslininkai sutaria, kad gamta gali būti svarbi geros savijautos dalis.
Vis dėlto jie pabrėžia, kad buvimas prie vandens nėra gydymo pakaitalas – tai veikiau viena iš priemonių, galinčių papildyti specialistų teikiamą pagalbą žmonėms, susiduriantiems su psichikos sveikatos sunkumais.
