Tokį vertinimą pateikė didžiausios pasaulyje turto valdymo bendrovės „BlackRock“ vadovas Larry Finkas, pabrėždamas, kad daug kas priklausys nuo situacijos Artimuosiuose Rytuose.
Jo teigimu, jei Iranas išliks geopolitine grėsme ir energijos kainos laikysis aukštame lygyje, pasaulis gali susidurti su ilgalaikiu brangios naftos laikotarpiu.
Tokiu atveju kaina galėtų stabilizuotis virš maždaug 86 eurų už barelį (100 JAV dolerių), o artėjant prie 129 eurų ribos didėtų staigios ir gilios recesijos tikimybė.
Galimi du scenarijai
Dabartinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose jau sukėlė didelius svyravimus finansų rinkose, investuotojams vertinant galimą poveikį energijos kainoms.
Vis dėlto galutinė situacijos raida išlieka neaiški.
Pasak L.Finko, galimi du scenarijai: jei įtampa sumažėtų ir Iranas vėl būtų priimtinas tarptautinei bendruomenei partneris, energijos kainos galėtų grįžti į prieš konfliktą buvusį lygį.
Tačiau priešingu atveju pasaulis esą gali susidurti su ilgalaikiu aukštų kainų laikotarpiu, kuris stabdytų ekonomikos augimą.
Augančios energijos kainos ypač smarkiai veikia mažesnes pajamas gaunančius gyventojus ir verslą, nes didina išlaidas ir mažina vartojimą.
Krizėms – atsparesni?
Tuo metu dalis analitikų įžvelgė tam tikrų paralelių su 2007–2008 metų finansine krize, tačiau L.Finkas tokius palyginimus atmetė, teigdamas, kad dabartinė finansų sistema yra gerokai atsparesnė.
Didžiausiu iššūkiu, anot jo, tampa energijos kaina – pigios elektros poreikis sparčiai auga.
Pasak jo, tai gali paskatinti šalis greičiau investuoti į alternatyvius energijos šaltinius, tokius kaip saulės ar vėjo energetika.
Be to, dirbtinio intelekto plėtra taip pat esą gali pakeisti darbo rinką – tikimasi, kad didės techninių profesijų, pavyzdžiui, elektrikų ar santechnikų, poreikis, o dalies biuro darbų svarba gali mažėti.
