Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kontrabandininkų išmonė: į Kaliningradą keliaujama per Lenkiją

Sulaikytos kontrabandinės cigaretės
MKT nuotr. / Sulaikytos kontrabandinės cigaretės
Šaltinis: 15min
0
A A

Po Europos Sąjungos sankcijų Rusijai įvedimo prekių judėjimas per Lietuvos sieną sumažėjo. Pasigirsta nuomonių, jog dėl to sumenko ir į mūsų šalį nelegaliai įvežamos produkcijos apimtys. Tačiau pasienio regionuose esančių seniūnijų vadovų teigimu, džiūgauti dar anksti. Kontrabanda – tarsi devyngalvis slibinas, kaskart atgyjantis vis naujais pavidalais, rašoma VšĮ „Lietuva be šešėlio“ pranešime.

„Esame pasienyje, tad natūralu, kad pastebime iš kaimyninės šalies nelegaliai atgabentų akcizinių prekių. Žinoma, viešai jų nenusipirksi, tačiau sunkiau besiverčiančių gyventojų, ypač tų, kurie gyvena iš pašalpų, rankose neretai išvysi mūsų šalį nelegaliai pasiekusias prekes“, – pasakojo Lazdijų seniūnas Sigitas Arbačiauskas.

Jurbarko miesto seniūnijos vadovas taip pat pripažįsta, kad nelegali prekyba vis dar yra pasienio rajonų rykštė, nors momentinį situacijos pagerėjimą galima įžvelgti.

„Sakyčiau, kad pritaikius ekonominius apribojimus Rusijai, nelegalių degalų rinka truputį susitraukė, tačiau kontrabandinės cigaretės ir alkoholis į mūsų šalį ir toliau juda panašiais tempais. Tiesa, Kaliningrado srityje cigarečių kaina pakilo, o tai gali sumažinti šių prekių patrauklumą mūsų šalyje. Nepaisant to, norint sėkmingai kovoti su kontrabanda, sienos kontrolė privalo būti gerokai griežtesnė“, – įsitikinęs Jurbarko miesto seniūnas Romualdas Kuras.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Pasienio ruože
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Pasienio ruože

Prekiautojai išmonės nestokoja

Lietuviai – kūrybingi žmonės, kadangi netoliese yra siena su Lenkija, į Kaliningradą kontrabanda besiverčiantys asmenys ėmė keliauti per šią šalį, – R.Kurauskas.

Tai, kad šešėlinė prekyba rajone egzistuoja, vieša paslaptimi vadina ir Vilkaviškio miesto seniūnas. Nors jis pastebi, kad kontrabandos mastai dėl įvairių apribojimų per pastaruosius metus šiek tiek sumažėjo, tačiau nelegalūs prekiautojai išmonės nestokoja.

„Cigaretės, alkoholis, kuras – pagrindinės prekės, kurios nelegaliai įvežamos per sieną. Bendraujame su policija ir pastebime, kad prekyba iš nelegalių aikštelių, garažų, automobilių po truputį mažėja. Manau, tai lėmė pakeistos sienos kirtimo sąlygos – apribojus važiavimų skaičių, sumažėjo ir nelegalių pervežimų iš Kaliningrado srities. Tačiau lietuviai – kūrybingi žmonės, kadangi netoliese yra siena su Lenkija, į Kaliningradą kontrabanda besiverčiantys asmenys ėmė keliauti per šią šalį. Kaip bebūtų, esu įsitikinęs, kad kiekvienas papildomas apsunkinimas ir kliūtis mažina norą versti nelegalia veikla“, – teigė Vilkaviškio miesto seniūnas Remigijus Kurauskas.

Prekybos „taškai“ – turguose ir garažuose

„Prekyba nelegaliomis prekėmis labiausiai klesti turguose. Ten galima rasti visko. Išsiima patentą prekybai, o paskui sukontroliuok, kad gudrus, kuo prekiauja! Žinoma, nelegalaus alkoholio ar cigarečių man neparduotų. Prekybininkai budrūs – kontrabandines prekes parduoda tik jau pažįstamiems, patikimiems pirkėjams“, – pasakojo Lazdijų seniūnas S.Arbačiauskas.

Išsivysčiusiose šalyse kaimynas kaimyną paskundžia, jei mato, kad šis daro kažką neteisėto, nes supranta, kad nuo to priklauso visų gerovė, –S.Arbačiauskas.

Kalbinti seniūnai paminėjo ir kitą nelegalių prekiautojų pamėgtą prekybos vietą – garažų masyvus. Drąsesni gyventojai „taškus“ įsirengia ir privačiose savo namų valdose. Tačiau „taškai“ migruoja – vos pajutę, kad informacija apie nelegalią prekyvietę pasiekė policiją, prekiautojai suskumba rasti kitą tam tinkamą vietą.

„Šešėlis mūsų šalyje gajus ir dėl didelės gyventojų tolerancijos kontrabandai bei nelegaliai prekybai. Išsivysčiusiose šalyse kaimynas kaimyną paskundžia, jei mato, kad šis daro kažką neteisėto, nes supranta, kad nuo to priklauso visų gerovė. Mums dar iki to reikia priaugti, bet tikiu, kad kažkada taip bus ir Lietuvoje“, – vylėsi Lazdijų seniūnas S.Arbačiauskas.

Muitinės nuotr./Cigarečių kontrabanda
Muitinės nuotr./Cigarečių kontrabanda

Išnaudojami vaikai

Pilietiškumo trūkumas apsunkina ir policijos darbą. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Prevencijos poskyrio viršininkas Eugenijus Palubinskas teigia, kad iš vietos gyventojų pranešimų apie nelegalią prekybą ar samagono gamybą sulaukia gana retai.

Vaikai nebaudžiami, todėl jų rankomis daryti nusikaltimus paprasčiau. 

„Žmonės neaktyvūs, net jei apie naminės „varyklas“ ir žino, policijos neinformuoja. Bėda ta, kad daugelis nemato tame nieko bloga, samagono gamybos nelaiko nusikalstama veika“, – pasakojo pareigūnas. Jis prisiminė atvejį, kai naminės fabrikėlį įsirengė nepilnamečiai. 16-17 metų jaunuoliai sugalvojo tokiu būdu prasimanyti pinigų.

Nepilnamečiai jaunuoliai ir vaikai į nelegalaus alkoholio gamybą įtraukiami ir suaugusiųjų. Pinigais ir dovanomis masinami nepilnamečiai tampa žvalgais ir samagono platintojais, o kartu ir jo vartotojais. Vaikai nebaudžiami, todėl jų rankomis daryti nusikaltimus paprasčiau. Pastebima, kad nusikaltėliai dažniau taikosi užverbuoti vaikus iš tvarkingų šeimų, kurių akylai nestebi socialiniai darbuotojai.

Samagoną „eksportuoja“

Plungės rajone praėjusiais metais pradėti 29 ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto namų gamybos stipriųjų alkoholinių gėrimų gaminimo, šiais metais tokių tyrimų – jau keturi. Dažniausiai samagono varyklos įrengiamos miškuose arba privačiose namų valdose.

„Anksčiau naminę gamindavo miškuose, dabar daugelis persikėlė į patalpas – ūkinius pastatus, rūsius. Policija pastebi, kad vasarą vis dūmas rūksta, taip ir nustato gamintojus. O miškuose jau nepopuliaru, jie nuolat šukuojami“, – sakė Plungės rajono Babrungo seniūnė Rūta Jonušienė.

Alytaus apskrities VPK nuotr./Naminukės fabrikėlis ežero saloje
Alytaus apskrities VPK nuotr./Naminukės fabrikėlis ežero saloje

Pasak Plungės rajono PK Prevencijos poskyrio viršininko, samagono gamyba yra tapusi „verslu“. Maždaug pusė sugaunamų gamintojų yra „samdomi darbuotojai“. Dideliais kiekiais naminę varantys „verslininkai“ patys rankų nesitepa, o policijai įkliuvę samdiniai savo viršininkų dažniausiai neišduoda. Ir nors baudos nemažos, didžioji dalis jas susimoka, tačiau dažniausiai nelegalios veiklos nemeta.

E.Palubinskas pastebi, kad didžioji dalis Plungės rajone pagaminamos naminės iškeliauja į Aukštaitiją: „Ten tarifas didesnis, labiau apsimoka, – šypsosi pašnekovas. – O mūsų rajone pardavimo taškų yra ir mieste, ir kaime. Pardavinėjama mažais kiekiais, namuose daugiau 10 litrų samanės niekas nelaiko. Neretai ten pat prekiaujama ir nelegaliai įvežtomis cigaretėmis.“

Sveikata rūpi mažiausiai

Rinktis nelegaliai parduodamą alkoholį ar cigaretes gyventojai linkę dėl didelio kainų skirtumo tarp parduotuvėse ir šešėlinėje rinkoje esančių prekių. Lietuvos laisvosios rinkos instituto užsakymu 2014-aisiais atliktos Lietuvos seniūnų apklausos duomenimis, nelegalius alkoholio gaminius vartoja daugiau kaip 20proc. mūsų šalies gyventojų.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto užsakymu 2014-aisiais atliktos Lietuvos seniūnų apklausos duomenimis, nelegalius alkoholio gaminius vartoja daugiau kaip 20proc. mūsų šalies gyventojų.

„Kainos parduotuvėse ir šešėlyje skiriasi labai smarkiai, gal net dvigubai. Manau, su kainomis yra perlenkta lazda.  Būtų pigiau parduotuvėse, eitų žmonės tenai ir įsigytų, ko jiems reikia. Dabar gi akcizai užkelti... Lygiuojamės į Europos Sąjungą, bet pažiūrėkite į ES pragyvenimo lygį ir palyginkim su pragyvenimu Lietuvoje. Vakarų šalys didesnį akcizą gali išmokėti, o mes negalim. Gaudamas minimalų atlyginimą ne ką tenuveiksi“, – svarstė Lazdijų seniūnas.

Pasak S.Arbačiausko, šešėlinės ekonomikos variklį aktyviausiai suka socialines pašalpas gaunantys asmenys: „Tie, kurie dirba ir užsidirba, naktimis nesiblaško ir neieško, kas jiems parduos nelegalių dalykų. O tie, kurie gyvena iš socialinių pašalpų, pasirenka kitokį būdą. Tokie žmonės neturi ką veikti, neturi tolimesnio gyvenimo vizijos, tad leidžia laiką vartodami alkoholio surogatus.“

„Tiems, kurie perka kontrabandinius gėrimus, sveikata nesvarbu. Išsilavinęs ir protingas žmogus niekada nepirks nelegalaus alkoholio. Jis eina į parduotuvę. O „taškuose“ parduodamų gėrimų kilmė neaiški. Jų vartotojai – iš socialinių pašalpų gyvenantys asmenys, kurie valstybės skiriamus pinigus išleidžia pirkdami nelegalų alkoholį. Iš to kyla daug problemų – biudžetas negauna pajamų, didėja nusikalstamumas“, – kolegai iš Lazdijų antrino Jurbarko miesto seniūnas R.Kuras.

Tuo, kad nelegalaus alkoholio gamybos ir platinimo „taškai“ turi įtakos didesniam nusikalstamumui, įsitikinę net 30 proc. Lietuvos seniūnų apklausoje dalyvavusių respondentų. Nelegali prekyba alkoholiu yra organizuota veikla, todėl ji neatsiejama nuo organizuoto nusikalstamumo, finansinių  nusikaltimų, korupcijos, o taip pat glaudžiai susijusi ir su cigarečių kontrabanda ir realizavimu Lietuvoje. Į šiuos nusikaltimus dažnai įtraukiami socialiai jautrūs gyventojų sluoksniai – bedarbiai, paaugliai. 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką